„Aš labai tikiuosi, kad gruodžio antroje pusėje mes jau turėsime patį sprendimą, jau su konkrečiai įvardintomis savivaldybėmis“, – Eltai trečiadienį sakė R. Kaunas.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo, šiuo metu vyksta aktyvūs pokalbiai su savivaldybėmis.
„Su daugeliu savivaldybių yra šnekama, derinamasi“, – teigė jis.
„Pati poligono investicija yra ilgalaikė – tai nebus metų, ar dvejų klausimas. Tikslas yra iki 2030 m. pilnai veikianti teritorija ir, kad tai sutaptų su nacionalinės divizijos pilnu operatyviniu pajėgumu“, – dėstė ministras.
Anksčiau šį mėnesį R. Kaunas teigė, kad poligonų klausimas bus svarstomas gruodžio viduryje vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje (VGT). Anot jo, visi techniniai neaiškumai jau beveik išspręsti, todėl pavasarį tikimasi įgyvendinti galutinius sprendimus.
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis lapkritį teigė, kad VGT prie poligonų klausimo grįš gruodžio mėnesį.
ELTA primena, kad spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Tuomet buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vylėsi, kad sprendimus dėl naujų poligonų steigimo pavyks priimti dar Seimo rudens sesijoje. Ji akcentavo, kad parengiamieji darbai jau padaryti, tereikia pasiekti sutarimą su savivaldybėmis.
Birželio mėnesį Aplinkos ministerija nurodė septynias naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Vis tik, kaip tuomet pranešė KAM, brigados dydžio poligonui reikalingo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje vietovėje nėra.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Toks tikslas ir yra – stiprinti krašto apsaugos sistemą, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, skaidriai ir toks visų mūsų tikslas yra.
Pritaria auditui krašto apsaugos sistemoje
Seimo Audito komitetui pritarus siūlymui, kad Valstybės kontrolė atliktų gynybos lėšų patikrinimą, krašto apsaugos ministras R. Kaunas tokią iniciatyvą sako vertinantis teigiamai. Ministras pripažino, kad yra taisytinų vietų krašto apsaugos sistemoje yra taisytinų vietų, tačiau pridūrė, jog tai turėtų būti išsiaiškinta audito metu.
„Bent jau aš asmeniškai juos teigiamai vertinu, kadangi auditas parodo silpnas sistemos vietas, kurias reikia stiprinti. Toks tikslas ir yra – stiprinti krašto apsaugos sistemą, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, skaidriai ir toks visų mūsų tikslas yra“, – trečiadienį Eltai komentavo R. Kaunas.
Ministras taip pat pripažino, kad krašto apsaugos sistemoje yra taisytinų vietų, tačiau teigė norintis palikti tai pavest Valstybės kontrolei.
„Aš gal nelabai norėčiau netgi identifikuoti tas vietas tam, kad auditas galėtų pats pasižiūrėti. Tada ir pamatysime, ar tie rizikų laukai sutampa“, – sakė jis.
„Visada yra rizikos laukų bet kurioje sistemoje, ne vien krašto apsaugos sistemoje. Taip, krašto apsaugos sistemoje yra vietų, kurios tikrai jos taisytinos, ir mes tą padarysime“, – pridūrė jis.
Tuo metu „Nemuno aušros“ grasinimų trauktis iš koalicijos, jei valdantieji nesutiks atlikti audito krašto apsaugos sistemoje, R. Kaunas nesureikšmino.
„Aš nesugretinčiau šitų dalykų. Čia gal labiau komunikavimas iš „Nemuno aušros“ pusės. Bet realiai auditas savaime yra galimybė identifikuoti vietas, kurias reikia stiprinti. Nieko blogo tame nematau“, – apibendrino ministras.
Kaip jau buvo skelbta, gruodžio pradžioje Seimo Audito komitetas pritarė siūlymui registruoti projektą, kuriuo Valstybės kontrolei būtų pavesta atlikti 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų auditą.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus šalies gynybai skiriamas finansavimas išaugo nuo 1,1 mlrd. iki 3,3 mlrd. eurų, o kitąmet planuojama skirti rekordinę – 4,8 mlrd. eurų – sumą.
Todėl, jo teigimu, didėja rizika, kad lėšos gali būti panaudotos nepakankamai efektyviai, ypač kai dalis pirkimų vykdomi skubos tvarka ar taikant išimtis.
Audito komitetas taip pat pabrėžia viešųjų pirkimų centralizavimo krašto apsaugos sistemoje problemą. Pasak jo, šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų.
Audito komitetas siūlo Valstybės kontrolei auditą atlikti iki 2026 m. birželio 16 d.
ELTA primena, kad Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Biudžete gynybai finansuoti kitąmet numatyta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
(be temos)