Skandalingos komisijos išvados: kieno galvos lėks?

– Aš manau, kad tai, visų pirma, yra matematiškai sunkiai įmanoma. Jeigu mes prisimintume tą vienintelę įvykusią apkaltą Rolandui Paksui, tai ten buvo gerokai platesnis palaikymas, nebuvo tokio griežto valdančiųjų ir opozicijos kilimo. Būtent todėl matematiškai balsų pakako. Dabar mes turim, geriausiu atveju, tiek, kiek yra žmonių valdančiojoje koalicijoje.

– Bene rimčiausiai skamba koalicijos išvada, kad tiek G. Nausėda, tiek jo komanda prieš rinkimus ir po jų susitikdavo su baltarusiškų trąšų verslo atstovais ir sakoma, kad susitikimai su jais vykdavo ir pačioje prezidentūroje. O tai kanceliarija esą nuo komisijos nuslėpė ir dėl norima skųsti tai prokurorams. Jūsų manymu, ar šis šešėlis dėl ryšių su tokiais verslininkais gali atsirūgti G. Nausėdai gal net ne šioje, bet kitoje kadencijoje, jei jis bus perrinktas?

– Tokia galimybė egzistuoja. Ypač dabartiniame kontekste galimas poveikis arba buvimas pažeidžiamu iš Baltarusijos pusės yra tai, kas gali kelti grėsmes nacionaliniam saugumui. Taip pat neverta pamiršti, kad bent jau pradžioje nebuvo iš prezidentūros pusės daug entuziazmo ir įvedant ribojimus, stabdant baltarusiškų trąšų importą. Tai šiuo atveju galima kelti įvairias prielaidas, kurios net jeigu teisine prasme kažkokių didelių pasekmių neturės, politiškai gali būti kažkiek skausmingos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prezidentūros reakcija į komisijos išvadas dar vakar buvo tokia, kad, pirma, tai bandymas diskredituoti valstybę, antra, tai desperatiškas mėginimas paveikti artėjančius prezidento rinkimus. Kaip jūs vertinat tokią nuomonę?

– Tokia gynybinė pozicija yra pakankamai natūrali. Bandymas diskredituoti valstybę – čia yra tokia klasikinė pozicija. Iš esmės beveik visos blogybės, kurias mes bandom iškelti pas save, jas galima pakišti po šita kategorija. O, žinoma, žiūrint iš politinės perspektyvos, nėra labai sudėtinga pačią koaliciją apkaltinti ir galbūt politikavimu, sakant, kad čia iš esmės valdančiųjų partijų atstovų komisija dalyvauja rinkiminiuose procesuose ir todėl tarsi bando diskredituoti prezidentą. Tarsi yra labai suprantami ir natūralūs tie bandymai apsiginti, bet vis dėlto kuomet yra tiktai tokie retoriniai šūkiai, o ne bandymas kažkaip faktais paneigti, čia galima kelti klausimą, ar yra faktų, kuriais būtų galima apsiginti.

– Komisija kaltinimus ir šešėlį meta ir ant dviejų aukštų pareigūnų t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vado Lino Pernavo, o ypač – VSD vadovo Dariaus Jauniškio, kuris esą iš tiesų talkino G. Nausėdai renkant žvalgybinę informaciją apie jį supusią komandą prieš prezidento rinkimus. Ar šie pareigūnai gali toliau likti postuose ir ar dėl jų kas nors gali būti daroma?

Jos baigsis daugiau ar mažiau niekuo tol, kol galima jas nurašyti į tai, kad čia konservatoriai su draugais bando drumsti vandenį ir kenkti žmonių mylimam prezidentui.

– Žiūrint visiškai ciniškai, tol, kol šie pareigūnai turi prezidento užnugarį, tol gali jaustis sąlyginai saugūs. Bet žiūrint iš tos perspektyvos, kad abi institucijos ne tik atlieka itin svarbią funkciją, bet joms svarbus ir visuomenės pasitikėjimas, joms labai svarbus skaidrumas ir bet kokių paslėptų interesų net ir regimybės nebuvimas, tolesnis šitų pareigūnų vadovavimas kenkia institucijų interesams.

– Komisijos išvados yra tikrai skandalingos ir po tokių, man atrodo, turėtų bent kažkas atsiprašyti, kažkas galbūt likti be posto. Bet, jūsų prognoze, kuo šios skandalingos išvados baigsis?

– Mano prognoze, jos baigsis daugiau ar mažiau niekuo tol, kol galima jas nurašyti į tai, kad čia konservatoriai su draugais bando drumsti vandenį ir kenkti žmonių mylimam prezidentui. Bet iš esmės dabar kamuolys yra mūsų, kaip rinkėjų, pusėje. Kokią mes išvadą pasidarysim patys sau ir kokį sprendimą priimsim balsuodami – ar mes atsižvelgsim į tai, kas buvo atskleista, ar nuspręsim, kad vis dėlto pasitikim kitais informacijos šaltiniais ir nepasitikim konservatorių dominuojama komisija.