Reaguodamas į sostinės vadovo Valdo Benkunsko siūlymą nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, jeigu asmuo po trejų metų nemoka lietuvių kalbos A2 lygiu, V. Kondratovičius trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje teigė „brėžiantis aiškią liniją“ tarp ministerijos ir savivaldos atsakomybių.
„Migracija yra durų kontrolė. Tai VRM (Vidaus reikalų ministerijos – BNS) darbas – užtikrinti, kad į šalį patektų tik teisėtą pagrindą turintys asmenys. Šią funkciją mes vykdome užtikrintai“, – nurodė ministras.
„Integracija yra tai, kaip žmogus elgiasi įėjęs į vidų. Kalbos mokėjimas ir tradicijų gerbimas yra Kultūros bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų sritis. O svarbiausia – už integracijos procesų įgyvendinimą vietos lygmeniu yra atsakingos būtent savivaldybės“, – sakė V. Kondratovičius.
Jis pažymėjo, kad VRM toliau rūpinsis nacionaliniu saugumu ir griežta atranka prie valstybės sienos.
„O iš savivaldybių laukiame konkrečių rezultatų užtikrinant, kad kiekvienas čia esantis užsienietis gerbtų mūsų kalbą ir būtų tinkamai integruotas į visuomenę“, – kalbėjo ministras.
Jis nurodė, kad siekiant ilgalaikio saugumo ministerija Seimui pateikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis mažinamas maksimalus leistinas įdarbinamų užsieniečių skaičius, įvedami papildomi skaidrumo reikalavimai darbdaviams, griežtesnė kviečiančiųjų kontrolė.
Praėjusią savaitę V. Kondratovičius žurnalistams sakė, kad užsienietis turėtų valstybinę kalbą valdyti po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje. Jis taip pat akcentavo Vilniaus išskirtinumą tarp kitų miestų, kur laukiama atvykstančių darbuotojų, ir neaugantį į šalį atvykstančių užsieniečių skaičių.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, iš jų 61 tūkst. yra ne ES piliečiai.
Pasak V. Benkunsko, didžiausia problema – kad laikinųjų leidimų pagrindu šalyje gyvenantiems užsieniečiams nėra sudaromos teisinės paskatos mokytis lietuvių kalbos.
BNS rašė, kad Seimas dar rugsėjį ėmėsi svarstyti mero partijos kolegos, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas pataisas, kuriomis, be kita ko, norima įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos politikos pakeitimus, pagal kuriuos laikinojo darbo leidimai imigrantams būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausia – dvejiems metams, yra pasiūlęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Migracijos departamento kovo pradžios duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turėjo 189 tūkst. užsieniečių.
Sostinės meras: ministras purtosi atsakomybės
Vilniaus miesto meras V. Benkunskas sako, kad VRM yra atsakinga už migracijos politiką, tad jam gaila, jog ministras V. Kondratovičius purtosi atsakomybės ir nerodo lyderystės.
„VRM mūsų šalyje yra atsakinga už migracijos politiką, net jei kai kuriais klausimais jai padeda kitos ministerijos. Gaila, kad purtomasi atsakomybės ir nerodoma lyderystė. Bet net ir po tokių komentarų vis tiek turiu vilties, kad nesižvalgydami per petį ar negalvodami, kas kokiai partijai priklauso, galime kartu ieškoti visai Lietuvai ir Vilniui naudingų sprendimų jau šiandien“, – BNS perduotame komentare teigė sostinės meras.
Jis taip pat ragino V. Kondratovičių nebėgti nuo problemos, o kuo greičiau „užmūryti didžiulę skylę pavadinimu „laikini leidimai“.
„Nes, kaip teisingai sako liaudies išmintis, „nėra nieko amžinesnio už laikiną“. Dabar laikinus leidimus užsieniečiai gali prasitęsti kiek nori kartų, ir taip realiai gyventi daugelį metų pas mus, neturėdami jokio reikalavimo bent jau baziniu lygiu išmokti lietuvių kalbą. Laikinų leidimų išdavimą vykdo Migracijos departamentas – tai yra VRM pavaldi įstaiga, taigi šis klausimas kuruojamas jų“, – pabrėžė V. Benkunskas.
Anot mero, jei ir toliau nebus reikalaujama kalbos žinių, Lietuvai kyla grėsmė susidurti su didesnėmis saugumo rizikomis ir augančiomis visuomenės įtampomis.
(be temos)