Politiko nuomone, svarstyti apie tokią galimybę leidžia ne tik faktas, kad opozicija jau dabar susitelkė į kone paralelinį Seimą. S. Skvernelis tvirtina, kad kelti klausimus dėl dabartinės dešiniųjų suformuotos daugumos gyvavimo pabaigos anksčiau numatyto laiko leidžia ir įtempta situaciją valdančiųjų gretose.

Visgi apie tai, kur gali nuvesti susidariusi padėtis Seime, opozicinių partijų lyderiai kalba skirtingai. Pavyzdžiui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apie galimybę dabartinės opozicijos pagrindu formuoti naują daugumą net nesvarsto kaip apie realų scenarijų. Jo teigimu, surasti bendrus vardiklius „valstiečiams“ ir socialdemokratams būtų praktiškai neįmanoma. Todėl, tikina R. Karbauskis, didesnių permainų ar konsolidacijos nereikėtų tikėtis net ir opozicijos lygiu.

Prieš kurį laiką buvęs R. Karbauskio politinis partneris S. Skvernelis pokyčių valdančiojoje daugumoje klausimu kur kas optimistiškesnis.

„Viskas yra įmanoma, dabar viskas priklauso nuo valdančiųjų ir ypač nuo Seimo pirmininkės. Seimo pirmininkė juk yra viso Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė, atstovaujanti visiems Seimo nariams“, – Eltai teigė partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis. Pasak jo, daug kas priklausys nuo to, ar valdantieji sieks dialogo su opozicija ir ar toliau manipuliuos  procedūromis, naudosis dominavimu Seimo valdyboje.

„Kai kuriems valdantiesiems atrodo, kad Lietuva kariauja ir kad jie patys yra fronto linijoje. Nors taip tikrai nėra. Jei toliau bus toks požiūris ir jei toliau bus bandoma opoziciją panaudoti, tik tada kai reikia kokį susitarimą pasirašyti, o po to opozicijai vėl bus rodoma jos vieta. Visko gali būti“, – tęsė politikas.

Argumentai, kuriais remiasi visos frakcijos, yra šiek tiek skirtingi. Mums jie vertybiniai, o kitiems jie nevertybiniai.

Anot jo, apie galimybę dar iki 2024 m. turėti naujos sudėties valdžią leidžia ne tik opozicinių partijų atrasti bendri vardikliai. S. Skvernelio teigimu, ne viskas gerai yra ir valdančiųjų gretose.

„Tarp valdančiųjų taip pat yra žmonių, kurie yra žeminami. Didžiojoje frakcijoje taip pat yra visokių nuomonių ir išsiskyrimų, ir balsavimų kitokių. Tad jei dauguma yra tvirta, tai ji neturėtų krūpčioti. O trečiadienio posėdis buvo akivaizdus krūpčiojimas ir parodymas, kad nėra daugumos“, – sakė politikas.

Be to, tęsė ekspremjeras, jei valdantieji nepakeis laikysenos opozicijos itin kritikuojamo žemės ūkio ministro atžvilgiu, galima sulaukti ir netikėtų visuomenės reakcijų.

„Jeigu jūs nematote problemų žemės ūkio sektoriuje, nematote, kas vyksta žemės ūkyje. Tai pamatysite... Nenoriu būti blogas pranašas, bet žinant ūkininkus, tai jie savo poziciją pademonstruos kitais būdais. Kokiais būdais, yra klausimas, bet kad pademonstruos, tai tikrai“, – teigė partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Nemano, kad „valstiečių“ dominuotas Seimas elgėsi panašiai

S. Skvernelis neabejodamas tvirtino, kad dabartinė valdžia opozicijos atžvilgiu elgiasi nenormaliai. Nuomonės sušvelninti neleido primintos ne taip senos istorijos, kai „valstiečiai“ dominuodami Seime tiesiog siutino opozicijoje buvusius dabartinius valdančiuosius. Kaltinimai kuriant „diktatūrą“ ar įstatymus priimant „buldozerio principu“ skambėjo visą ankstesnio Seimo kadenciją.

„Jie darė tai gerokai subtiliau. Tiesiog ištraukinėjo korteles būdami Seimo salėje, bet balsavimo sistema rodė, kad jų nėra. Mums tokiu būdu reikėjo priiminėti svarbius įstatymus... Mes buvome dauguma ir mes susikonsoliduodavome. Bet mes nedarėme manipuliacijų Seimo statutu, kad reikėtų kažkokiam nereikšmingam klausimui organizuoti nenumatytą posėdį. Bet dabar valdantieji elgiasi priešingai, nei deklaravo būdami opozicijoje“, – teigė ekspremjeras.

Valdantieji prisidėjo telkiant opoziciją

Visgi S. Skvernelis šioje istorijoje įžvelgė ir šviesiąją pusę. Valdantiesiems, jo požiūriu, vykdant neetišką politiką ilgesniam laikui gali susitelkti opozicija.

„Valdantieji sako: paspirgės ir vėl bus viskas kaip buvę. Tai aš tikiuosi, kad šį kartą taip jau nebus. Opozicija yra pakankamai skirtinga, bet faktas tas, kad mes svarbiais klausimais gebame būti vieningi. Ir tikiuosi kad vieningumas išliks“, – teigė jis, neatmesdamas galimybės, kad sukilusios Seimo narių aistros gali išjudinti ir opozicijos lyderio klausimą.

„Dar vienas opozicijos atstovas Seimo valdyboje būtų geroka paspirtis į priekį. Bet mes negalime sakyti, kad jei neturime opozicijos lyderio, tai negalime sutarti dėl kitų klausimų. Manau, kad turi subręsti šis klausimas“, – sakė politikas.

R. Karbauskis netiki nei opozicijos vienybe, nei naujos valdžios formavimu

Visgi tai, kokias pasekmes gali turėti kilusios audros Seime, opozicinių partijų lyderiai vertina gana skirtingai. S. Skvernelis neatmeta tikimybės, kad gali būti suformuota nauja valdančioji dauguma ar bent jau opozicinės partijos taps vieningesnės, o „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis prošvaisčių permainoms nemato. Ir ne dėl to, kad kitaip vertintų ar mažiau kritikuotų valdančiuosius. R. Karbauskis permainų kvapo nejaučia, nes pirmiausia netiki opozicinių partijų galimybėmis nuveikti kažką kolektyviai.

„Valstiečių“ lyderis įsitikinęs, kad tik jo vedama partija Seimo opozicijoje turi vertybiškai tvirtą frakciją. Visos kitos ir, ypač S. Skvernelio bei socialdemokratų frakcijos, tikina politikas, yra aklai valdžios siekiančios politinės jėgos.

Apskritai, klausantis R. Karbauskio, nesunku pastebėti, kad jis šiek tiek kitaip nei kitos opozicinės jėgos vertina ir priežastį, dėl ko kilo visas skandalas. Vieni teigia, kad jiems kraujas užvirė stebint, kaip valdantieji naudojasi procedūromis įtvirtindami savą valią, o R. Karbauskis pirmiausiai akcentuoja, jo žodžiais tariant, „vertybinius klausimus“.

„Argumentai, kuriais remiasi visos frakcijos, yra šiek tiek skirtingi. Mums jie vertybiniai, o kitiems jie nevertybiniai – daugiau pragmatiniai, dalykai iš išskaičiavimo, susiję su jų pozicijomis, interesais. Koks skirtumas, ar pirmininkaus kuris nors iš opozicijos vicepirmininkų, ar ne... Tai nėra toks esminis skirtumas. Man esminis skirtumas, ar klausimas dėl civilinės sąjungos bus nešamas į darbotvarkę, ar nebus artimiausiu metu. Tai priešina visuomenę. Ar bus narkotikų dekriminalizavimas darbotvarkėje, ar nebus... Tai priešina visuomenę“, – sakė R. Karbauskis.

Kitaip tariant, „valstiečių“ lyderis opozicijos paskelbtą Seimo posėdžių boikotą tinkamu mato tik tiek, kiek tai leistų sustabdyti partijai neįtinkančių įstatymų svarstymą. Kadangi dėl civilinės sąjungos opozicijoje nuomonės išsiskiria – prielaidų įsivaizduoti, kad iš dabartinės opozicijos galėtų gimti nauja valdžia, R. Karbauskiui nėra.

„Man visai nepanašu, kad tai į ką nors išaugtų. Tai yra momentinis opozicijoje dirbančių partijų bandymas susitelkti apie kažką. Paprasčiausiai tas įžūlus valdančiosios daugumos elgesys, sprendimai, skirti apsaugoti ministrą bet kokia kaina ir t.t. Manau, kad tai nieko nepakeis“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Todėl, tęsia „valstietis“, veikiausiai liksiančio status quo Seime viena pagrindinių priežasčių – socialdemokratai ir frakcija „Vardan Lietuvos“. Būtent šios politinės jėgos, tikina R. Karbauskis, yra pagrindinės kaltininkės, kodėl opozicijos ketvirtadienį paruoštuose reikalavimuose valdžiai neliko kai kurių principinių tezių.

„Socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio partija yra aiškūs liberalai. Jie balsuoja už liberalius pasiūlymus. Dėl to, kaip supratau, ir neliko reikalavimų dėl narkotikų dekriminalizavimo, dėl civilinės sąjungos. Kaip jie reikalaus atšaukti tai, už ką jie patys balsuoja. Taigi, kas mus vienija su socialdemokratais ir Sauliaus nauja komanda – vertybine prasme niekas. Valdžia kaip tikslas mūsų negali vienyti“, – rėžė LVŽS pirmininkas.

Viskas yra įmanoma, dabar viskas priklauso nuo valdančiųjų ir ypač nuo Seimo pirmininkės.

R. Karbauskio manymu, kilę vaidai parlamente neturės įtakos ir tolesniam opozicijos darbui ar, pavyzdžiui, opozicijos lyderio atsiradimui.

„Su kuo susitarti?“ – retoriškai klausė R. Karbauskis. Galiausiai politikas suprojektavo ir, jo nuomone, realų kilusios krizės Seime scenarijų – anksčiau išskirtos politinės jėgos atsitrauks derybų su valdančiaisiais metu.

„Bet su mumis susitarti ką nors paduodant ir pažadant neįmanoma. Mūsų pozicijos yra pirmiausiai vertybinės. Mes bet kokiu atveju esame prieš patyčias ir iš visuomenės, ir iš opozicijos. Tačiau šiuo atžvilgiu patyčios iš visuomenės mums atrodo daug skaudesnės nei patyčios iš Seimo opozicijos“, – manydamas, kad civilinės sąjungos klausimu valdantieji tyčiojasi iš tautos, apibendrino R. Karbauskis.

Seime seniai nematytas konfliktas

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos prasidėjo antradienį Seime diskutuojant dėl opozicijos inicijuotos interpeliacijos žemės ūkio ministrui. Opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka Kęstučio Navicko interpeliacijai. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.

Galiausiai konfliktas įsismarkavo ketvirtadienį. Opozicija, pareiškusi, kad valdantieji negerbia jos teisių, nusprendė posėdžiauti atskirai kitoje posėdžių salėje. Čia per kelias valandas parengė rezoliuciją, kurioje išdėstė reikalavimus valdantiesiems.

Rezoliucijoje kreiptasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.