- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saugant ir puoselėjant lietuvių kalbą, nereikėtų perlenkti lazdos, kad paskui ta apsauga netaptų pajuokos objektu, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
„Valstybinės kalbos apsauga ir puoselėjimas, mano įsitikinimu, neturi būti tokie, kurių negalima būtų racionaliai paaiškinti, dėl ko jie gali tapti tiesiog pajuokos objektais. Tikrai nematau priežasčių, kodėl iškabos „Coffee Inn“, „Swedbank“ turėtų būti suprantamos kaip grėsmė lietuvių kalbai“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Valstybinės kalbos įstatyme negalima palikti dviprasmybių, kurios paskui gali trukdyti gyventojams mokytis užsienio kalbų.
„Lygiai taip pat nemanau, kad rūpestis lietuvių kalba turėtų kirstis su platesnėmis galimybėmis mums, lietuviams, mokytis visų pirma anglų kalbos. Įstatyme siūlyčiau tikrai nepalikti dviprasmybių ir siūlyčiau aiškiai nustatyti, kad kino filmai ar televizijos laidos anglų kalba yra tik subtitruojamos, nebedubliuojamos lietuvių kalba“, - teigė A.Kubilius.
Jis taip pat vylėsi sulauksiąs laiko, kai užsienio investuotojai į valstybės institucijas Lietuvoje galės kreiptis angliškai ir šia kalba gauti atsakymą. Pasak opozicijos lyderio, vadinamoji verslo kalba leidžiama daugelyje Europos šalių.
„Jeigu mums rūpi ne tik tai, kad lietuviai kalbėtų bei rašytų taisyklingai lietuviškai, kas, be abejo, darosi vis didesne problema šiais moderniais internetiniais laikais, bet (...) ir tai, kad jie čia gyventų ir dirbtų, čia turėtų gerų darbo vietų, manau, kad tai yra toks pat svarbus rūpestis, mes turime galvoti apie darbo vietų kūrimą čia, Lietuvoje, ir turime tomis darbo vietomis pasirūpinti. Lietuvių kalba ir jos apsauga negali tapti kliūtimi naujoms gerai apmokamoms darbo vietoms kurtis Lietuvoje, nepaisant to, kas jas kuria - lietuvių verslininkai ar užsienio investuotojai“, - akcentavo konservatorius.
Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi svarstyti darbo grupės siūlymą valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtinti konstituciniu įstatymu.
Šiuo metu lietuvių kalbos teisinis reglamentavimas apibrėžtas paprastu įstatymu. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.
Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose bei išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.
Valstybinės kalbos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Taip pat projekte įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo vidurdienio Vilniuje bus galima atsisveikinti su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu2
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų1
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą6
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
Parlamentarai svarstys senų sankcijų pratęsimą ir naujų įvedimą rusams ir baltarusiams
Parlamentarai antradienį svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, tarp naujų siūlymų – kelionių ribojimai, draudimai importuoti žemės ūkio produktus. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“25
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...
-
G. Landsbergis: Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą dėl Ukrainos aprūpinimo oro gynyba14
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą sustiprinti Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis. ...