A. Kubilius sveikina interpeliaciją G. Landsbergiui: tai – dovana valdantiesiems

„Opozicija drąsinasi ir skelbiasi, kad rudenį inicijuos interpeliaciją Gabrieliui Landsbergiui, Užsienio reikalų ministrui. Nes opozicijai kažkas neaišku su Lietuvos užsienio politika. Arba opozicijai tiesiog kilo noras paskelbti, kad pagal juos Lietuvos užsienio politika yra netinkama.

Sakyčiau, kad valdančiųjų požiūriu tai turėtų būti vertinama, kaip labai „vertinga“ opozicijos iniciatyva. Kažkodėl opozicija nutarė, kad ji nori su valdančiaisiais, ir ypač su konservatoriais, padiskutuoti geopolitikos ir užsienio politikos temomis. Mano supratimu – tai yra labai „įdomus“ opozicijos pasirinkimas“, – feisbuko paskyroje rašo A. Kubilius.

Pasak europarlamentaro, galima ginčytis dėl šios Vyriausybės konkrečių žingsnių įgyvendinant Lietuvos užsienio politiką, bet yra sudėtinga lyginti šios Vyriausybės bei konservatorių kompetenciją užsienio politikos reikaluose su šioje srityje opozicijos turima kompetencija, nes kokius nors jos požymius opozicijoje yra tiesiog sunku atrasti.

„Netenka matyti jų dalyvavimo tarptautinėse konferencijose, skirtose užsienio politikai, netenka girdėti ar skaityti jų pasisakymų tarptautinėje žiniasklaidoje ar matyti šiaip kokių nors naujų minčių ir strateginių idėjų šiuose reikaluose.

Ir jie nori interpeliacijos, tai yra esminės diskusijos apie Lietuvos užsienio politiką?!!!

Su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu?

Nežinau, kodėl opozicija nutarė padovanoti tokią dovaną valdantiesiems!!!“ – apie opozicijos rengiamą interpeliaciją G. Landsbergiui rašo politikas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

A. Kubiliaus teigimu, opozicija konkuruoja dėl tų pačių rinkėjų ir žino tik vieną konkurencijos būdą – ne intelektualiomis naujomis idėjomis, bet nuožmia Landsbergio vardo kritika.

„Kas garsiau pasmerks Landsbergį! Nuo pat kolūkių griuvimo meto tai jų rinkėjams sužadina tą patį pavlovišką instinktą. O šiandieniniai opozicijos lyderiai vis dar tiki, kad tai ir vėl suveiks. Ir, kad būsimoms pergalėms nieko daugiau ir nereikia.

Ir jie nori interpeliacijos, tai yra esminės diskusijos apie Lietuvos užsienio politiką?!!! Su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu? Nežinau, kodėl opozicija nutarė padovanoti tokią dovaną valdantiesiems!!!

Ir tuo save labai skaudžiai apgauna“, – tvirtina A. Kubilius.

Europarlamentaras akcentuoja, kad yra dvi papildomos priežastys, kodėl valdantiesiems tokia interpeliacija yra naudinga.

Pirmoji iš jų yra tai, kad Lietuva ir visa Europos Sąjunga nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios įžengė į didelių geopolitinių krizių, iššūkių bei pokyčių laikotarpį, kuris tęsis gerą dešimtmetį. Tai yra ir tai bus „naujos geopolitikos laikotarpis“.

„Ukrainos pergalės karo ir integraciniame fronte, žlungančios Putino Rusijos neišvengiama transformacija, permainos pačios Europos Sąjungos viduje, kuri privalės tapti žymiai efektyvesniu savarankišku geopolitiniu veikėju – visa tai bus pagrindiniai šio dešimtmečio bruožai. Toks laikotarpis atneš nemažai naujų išmėginimų ne tik Europos Sąjungos lyderiams, ne tik nacionalinių Vyriausybių vadovams ar prezidentams, bet ir visoms partijoms bei jų lyderiams. Tame tarpe ir Lietuvos. Ir ne tik valdančiosioms, bet ir opozicinėms. Ir visų pirma geopolitikos, saugumo politikos ir užsienio politikos reikaluose.

Skirtingai nuo ankstesnių dešimtmečių, kai eiliniams rinkėjams užsienio politikos reikalai mažai rūpėjo, karas Europos kontinente situaciją keičia radikaliai. Ne veltui Suomijos ir Švedijos politikai vienu balsu tvirtina, kad prasidėjus karui milžiniškas ir vieningas rinkėjų spaudimas politikus privertė priimti sprendimus dėl stojimo į NATO.

Toks laikmetis kelia ypatingus visuomenės reikalavimus ne tik valdantiesiems. Ne mažesni reikalavimai kyla ir opozicinėms partijoms. Toks laikmetis yra proga arba opozicijai parodyti, kad strateginių šalies interesų atžvilgiu ji yra rimta ir solidi partija, ir taip pelnytis ilgalaikio rinkėjų pasitikėjimo, arba visuomenei yra proga įsitikinti, kad opozicija neturi strateginio stuburo. Ir moka tik kandžiotis. Ir dėl to tokiu laikotarpiu negali būti prileista prie valdžios“, – apie pasikeitusią geopolitinę situaciją rašo A. Kubilius.

Pasak A. Kubiliaus, trys Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiai yra palikę akivaizdžių įrodymų, kad partijos, būdamos opozicijoje, sugeba skirtingai elgtis.

„Vien iš savo asmeninės patirties, įvairiais laikotarpiais dirbant ir vadovaujant Seimo opozicijai, galiu prisiminti tokius epizodus, kaip būdami opozicijoje 2006-2007 metais rėmėme ir sudarėme galimybes veikti socialdemokrato G. Kirkilo mažumos Vyriausybei (po to 2008 m. laimėjome Seimo rinkimus); rėmėme euro įvedimą, kai A.Butkevičiaus Vyriausybei dėl euro įvedimo iškilo problemos su koalicine Darbo partija; po 2014 metų, būdami opozicijoje, nuosekliai rėmėme krašto apsaugos finansavimo didinimą iki 2 proc. Tokių epizodų mums būnant opozicijoje, galėčiau vardinti ir dar daugiau, bet sunkiai prisimenu ką nors panašaus iš tų retų laikotarpių, kai „kairieji“ būdavo opozicijoje, – asmeninę patirtį prisiminė politikas.

A. Kubiliaus tvirtinimu, pasaulis gyvena ypač sudėtingą laikotarpį: nesibaigiančios pandemijos bangos, pabėgėliai, karas, infliacija ir energetikos krizė – daugybė galimybių opozicijai pademonstruoti savo solidumą ir valstybės strateginių interesų svarbos supratimą.

„Daugybė galimybių skelbti paramą Vyriausybės iniciatyvoms ar patiems siūlyti reikšmingus šios srities projektus. Bet opozicija šiuo metu renkasi priešingą kelią – interpeliaciją Lietuvos užsienio politikai. Ne ministrui, o politikai. Sunku būtų sugalvoti labiau įtikinantį veiksmą, įrodantį, kad opozicijai dar labai toli iki solidumo ir patikimumo.

Interpeliacija yra toks instrumentas, kuris leidžia valdantiesiems ne tik atsakyti į užduotus klausimus. Pats interpeliacijos žanras yra ir iššūkis pačiai opozicijai – suformuluoti bent kiek protingus klausimus ir patiems turėti atsakymus į juos. Opozicijai visa „tranzito“ istorija, norint pagal ją rašyti klausimus ministrui G. Landsbergiui, gali tapti dideliu galvos skausmu ir jos pačios nepasirengimo tokių temų svarstymui akivaizdžiu įrodymu. Užtenka vien tik I. Šimonytės teisingo įvardijimo, kad S. Skvernelis pradžioje Vyriausybei priekaištavo, kam ji „skriaudžia“ Kaliningradą, pradėdama įgyvendinti ES sankcijas pagal Komisijos pirmąjį išaiškinimą, o pabaigoje jau priekaištavo dėl to, kad sankcijos tranzitui į Kaliningradą pagal Komisijos antrąjį išaiškinimą nebebus įvedamos.

Per šias savaites ministras ir Vyriausybė susilaukė kokių tik nori priekaištų, nes Lietuvoje visi yra krepšinio ir sankcijų “sofos ekspertai”: pasirodo Vyriausybė ir nesuprato sankcijų reglamento, todėl Komisija net du kartus turėjo aiškinti Vyriausybei, kad reglamente nėra draudimo tranzitui į Kaliningradą; ir nemoka kalbėtis su Komisija bei kitomis ES šalimis; ir nekėlė Kaliningrado tranzito klausimo per derybas dėl sankcijų; ir blogai strategiškai komunikavo; ir nusileido Kremliaus šantažui; ir pasidavė Komisijos spaudimui; ir bendrai tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjunga atsidūrė ant pražūties slenksčio. Ir dar - išdavėme Ukrainą.

Nesakau, kad su sankcijų tranzitui į Kaliningradą istorija viskas yra gerai ir, kad nėra ko aptarti ar diskutuoti, bet visiškai akivaizdu, kad visa šio reikalo istorija mažai ką bendro turi su išsakomais priekaištais Vyriausybei“, – feisbuke argumentus dėstė politikas.

Išvardijęs tranzito istorijos detales, A. Kubilius rašė, kad Vyriausybės ar G. Landsbergio klaidas bei kaltę joje, racionaliai mąstant, sunku įžvelgti.

„Štai ir visa istorija: kur joje yra G. Landsbergio bei Vyriausybes kaltė ar klaidos – racionaliai mąstant yra sunku įžvelgti. Bet Lietuvos užsienio politikos „sofos ekspertams“, kurie net neatskiria Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nuo Europos Komisijos (ir painiojasi, kur galioja veto teisė), yra svarbu tik atsiradusi galimybė griežtai Vyriausybės veiksmų kritikai, kurią galima pareikšti susireikšminusio visažinio tonu“, – rašė europarlamentaras.

A. Kubilius pabrėžė, kad interpeliacijos procesas ministrui – opozicijos teisė.

Sveikinu opoziciją su pasiryžimu inicijuoti interpeliaciją! Nes tai bus opozicijos interpeliacija pačiai sau. Nes paaiškės, kad nei reikalo supratimo, nei garbės supratimo joje nėra.

„Todėl valdantieji Seime ir turėtų sveikinti tokią opozicijos iniciatyvą!

Interpeliacija yra aštrus opozicijos ginklas. Kaip kardas. „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“, su tokiais žodžiais prieškario Lietuvoje buvo suteikiamas karininko laipsnis, Valstybės prezidentui kariūno petį paliečiant špaga arba kardu.

Tas pats galioja ir politinėse kovose: opozicijai kardą prieš valdančiuosius yra nesunku pakelti, yra sunkiau jį po to su garbe nuleisti. Kai to nepavyksta, tada ir liekama be garbės. Garbė yra svarbi ne tik kariūnams, bet ir politinei opozicijai. Nes politikų garbė yra pamatinė vertybė. Ne reitingai, o garbė lemia valstybės gyvenimą.

Demokratija yra konkurencija: kai opozicija kelia kardą be reikalo, tai yra akivaizdu kad po to turės ir nuleisti be garbės. Valdantieji gali tik palinkėti opozicijai dažniau kardą be reikalo kelti. Taip, kaip ji planuoja tai daryti šį kartą. Nes teks dar kartą be garbės nuleisti. Jeigu garbė turi kokią nors prasmę opozicijai.

Taigi, sveikinu opoziciją su pasiryžimu inicijuoti interpeliaciją! Nes tai bus opozicijos interpeliacija pačiai sau. Nes paaiškės, kad nei reikalo supratimo, nei garbės supratimo joje nėra“, – savo nuomonę apie opozicijos rengiamą interpeliaciją užsienio reikalų ministrui feisbuke išdėstė A. Kubilius.