Daug lėmė asmenybės

Paskutines dienas S.Skvernelio ministrų kabinetas leido skirtingai: kas bandė užbaigti pradėtus darbus, kas paknopstomis įdarbino savus žmones, o premjeras, kol kiti ir savaitgalį bandė ieškoti sprendimų suvaldyti įsisiautėjusią COVID-19 pandemiją, nutarė tiesiog pailsėti – gruodžio 4-ąją, ko gero, paskutinį savo Vyriausybės darbo penktadienį, pasiėmė atostogų.

Vyriausybės visų ketverių metų kraitis skirtingose srityse labai nevienodas – nuo padėkos už tikrą norą padėti silpniausiai visuomenės grandžiai iki ironijos dėl retų gebėjimų sukelti sumaištį švietimo sistemoje. Akivaizdu, kad sėkmė ar net nuoskaudos daug priklausė nuo ministrų gebėjimų ir asmeninių savybių.

Žinoma, COVID-19 S.Skvernelio Vyriausybei sukliudė pabaigti įgyvendinti kai kuriuos planus. Ir naujojo Ingridos Šimonytės ministrų kabineto starto pagrindinis iššūkis – suvaldyti pandemiją.

Trikdžiai: COVID-19 S.Skvernelio Vyriausybei sukliudė pabaigti įgyvendinti kai kuriuos planus. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Nemeilė medikams

Sveikatos apsaugos sritis šiandien pati karščiausia, tačiau, pasak Medikų sąjūdžio vadovės Živilės Gudlevičienės, medikai iš dabartinės valdžios visą kadenciją jautė didelę nemeilę.

Pasak Ž.Gudlevičienės, nemažas šios Vyriausybės nuopelnas, kad buvo patvirtinta sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, pagal kurią nustatytos ribos, garantuojančios medikų algų minimalų dydį pagal atskiras veiklos sritis. Nors alkoholio kontrolės įstatymai, jų pakeitimai sukėlė daug diskusijų, bet, vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, tai tikrai gerai.

"Tačiau daugelis įstatymų stumti buldozeriu, visiškai nesitariant su medikų bendruomene. Tikrai nustebino aktyvių medikų blokavimas sveikatos apsaugos ministro paskyroje – toks elgesys rodo visišką nenorą išklausyti kitą nuomonę, kuri tikrai nebūtinai yra kritika, gali būti ir pasiūlymai. Parodyta daug nemeilės medikams. Tai dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, kurios metu buvo sakoma, kad vis kalti medikai – tai virusą atvežė, tai nemoka apsaugos priemonių naudoti, tai kalti, kad kitų sveikatos paslaugų ne COVID-19 pacientams nesuteikė", – dėl tokio požiūrio piktinasi Ž.Gudlevičienė.

Pasak jos, buvo gerų darbų, bet Sveikatos apsaugos ministerija turi atstovauti tiek medikams, tiek pacientams, kovoti už savo atstovaujamą sritį, o ne priešinti medikų bendruomenę ir medikus su pacientais – pavyzdžiui, kai tik būdavo kalbama apie medikų atlyginimus, būtinai priduriama, kad jei juos didins, tai nebus kompensuojami kažkokie vaistai.

Daugelis įstatymų stumti buldozeriu, visiškai nesitariant su medikų bendruomene. Tikrai nustebino aktyvių medikų blokavimas sveikatos apsaugos ministro paskyroje.

Istorinis streikas

"S.Skvernelio Vyriausybė įeis į istoriją, visų pirma, kaip sukėlusi mokytojų streiką ir didžiulę sumaištį visoje švietimo sistemoje – tam reikėjo turėti didelių "gebėjimų". Jau daugelį metų tiek daug žmonių nebuvo išėję protestuoti prieš neapgalvotą ir skubotą, buldozeriu stumiamą reformą, nesiskaitymą su viešąja nuomone, geranoriškų kritiškų pastebėjimų ignoravimą", – sako vienos geriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Maža to, ši Vyriausybė įsimins kaip įvedusi neapgalvotą mokytojų etatinį apmokėjimą, mokyklų vadovų kompetencijas, tai išblaškė jų kontingentą ir dabar mokykloms jų labai trūksta. Dar vienas "nuopelnas" – gerai tam nepasirengę užsibrėžė keisti ugdymo turinį.

"Bandymuose keisti švietimo sistemą nebuvo nei stabilumo, nei aiškumo, nei aiškios linijos", – piktinasi S.Jurkevičius.

Atsigręžė į silpniausius

Visiškai kitokie vertinimai girdėti iš socialinės pagalbos srities bendruomenės. "Ši Vyriausybė atsigręžė į silpniausius visuomenės narius, ir tai buvo ne deklaracijos, kad reikia mažinti skurdą, o valingos paskatos, sprendimai ir investicijos į šią sritį. Kiek kalbamės savo aplinkoje, šios Vyriausybės ir ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbą vertiname teigiamai", – sako "Carito" tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.

Ligšiolinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis – iš jų bendruomenės, daug metų dirbęs "Carite". Tad A.Kučikas džiaugiasi, kad daugelis dalykų, kuriuos aptarinėjo kaip reikiamus padaryti, buvo pradėti įgyvendinti, visų pirma, susiję su socialinėmis paslaugomis, programomis, leidžiančioms socialinės pagalbos srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms turėti kuo geresnes galimybes veikti, gauti finansinių resursų. A.Kučikas giria, kad stiprinamas socialinės pagalbos ir paslaugų perdavimas savivaldybėms, jos raginamos į šį darbą kaip partnerius įtraukti nevyriausybines organizacijas. Didesnėse savivaldybėse tai prasidėjo anksčiau, bet mažesnėse svarbus pajudėjimas šia kryptimi įvyko būtent per pastaruosius ketverius metus. "Kai kuriose savivaldybėse net reikia pasitempti, kad taptume partneriais, nes dabar galimybių veikti net daugiau, nei leidžia "Carito" pajėgumai", – sako A.Kučikas.

Darbai: "Ši Vyriausybė atsigręžė į silpniausius visuomenės narius, ir tai buvo ne deklaracijos, kad reikia mažinti skurdą, o valingos paskatos, sprendimai ir investicijos į šią sritį", – mano "Carito" tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Pasak jo, beveik dėl visų programų ar didesnių konkursų finansavimo ministerija tarėsi su nevyriausybinių organizacijų atstovais, kartais sprendimai net vėlavo dėl noro rasti konsensusą. Ieškota mechanizmų, kaip mažiau laiko sugaišti formaliesiems dalykams, o susitelkti į konkrečią pagalbą žmonėms. Tam ministerija parengė teikiančių socialines paslaugas institucijų licencijavimo tvarką, pradedant nuo vaikų dienos centrų, o tai leis kasmet negaišti teikiant projektus.

Gal kiek pagerino socialinę situaciją, sumažino atskirtį vaiko pinigai, didesnės išmokos neįgaliesiems, kita pagalba. Bet, pabrėžia "Carito" atstovas, pačioms silpniausioms mūsų visuomenės grupėms reikia finansinės paramos, bet reikia ir paslaugų, nes ne visiems vien gavus finansinę paramą išeina patiems susitvarkyti savo gyvenimą.

Skirtingi požiūriai

"S.Skvernelio Vyriausybė atėjo labai skambiai – kaip profesionalų, bet būtent iš pirmosios jos sudėties liko daug neišsipildžiusių lūkesčių, net nuoskaudų", – sako Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Požiūris: Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovo E.Stanciko teigimu, atėjęs antras kultūros ministras ėmė spręsti problemas. Evaldo Šemioto nuotr.

Pasak jo, iš pirmos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson nepajuto nei dėmesio, nei pagarbos kultūros bendruomenei. Buvo daromi kažkokie strateginiai dalykai, bet nuo kitų einamųjų, taip pat nevienadienių, problemų, dėl kurių kreipdavosi į ministrę, būdavo atsiribojama.

O su antru ministru – Mindaugu Kvietkausku ir kita ministerijos sudėtimi vyko glaudus bendravimas. Kultūros žmonės jų sulaukdavo ir premjerose, koncertuose, vyko natūralus susiklosčiusių problemų sprendimas, pradėta daug dalykų, kuriuos, tikimasi, nauja Vyriausybė tęs. E.Stancikas džiaugiasi, kad Kauno teatras juto ir premjero S.Skvernelio, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio dėmesį ir norą spręsti problemas.

E.Stancikas giria buvusius valdančiuosius ir už Kultūros pasą, Kultūros tarybos išskleidimą į regionus, daug gerų dalykų numatyta kultūros gairėse.

Verslo priekaištai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius džiaugiasi, kad per pirmus dvejus metus buvo daug Vyriausybės iniciatyvos komunikuojant, vykdant socialinės aplinkos gerinimą skatinančius dalykus, mažinant atskirtį. Domėtasi verslo sąlygomis, rūpintasi aplinkos tausojimu, ekonomikos "žalinimu", nemažai nueita inovatyvių aplinkosaugos projektų link. Daug nuveikta energetikos ir šilumos ūkiuose tiek juos "žalinant", tiek mažinant kainas. Pavyko kažkiek atsilaikyti nedidinant energetinių resursų kainų, o tai davė paskatą verslui.

"Tačiau kadencijai einant pabaigą Ekonomikos ir inovacijų ministerija komunikavo, tačiau iš premjero pusės ta komunikacija buvo ribota, sprendimai priimami nepasitarus. Bendras konsensusas duotų didesnį poveikį ir šalies ekonomikai, ir verslui, ir visiems žmonėms", – neabejoja V.Janulevičius.

Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis taip vertina nueinančiosios Vyriausybės darbą: "Labai netrukdė dirbti, o aš to ir tenoriu, nes su ta savo pagalba kartais taip "padeda", kad tik trukdo." Jis primena, kad buvo bandymų neva padėti ūkininkams – vaučeriais, "trumposiomis grandinėmis". Girdėjosi ir norų pakelti ūkininkams mokesčius, bet šiems norams aktyviai pasipriešino ūkininkų savivalda. Ūkininkas S.Skvernelio Vyriausybę vertina teigiamai, nes, pasak jo, labai netrukdė dirbti.

Jau daugelį metų tiek daug žmonių nebuvo išėję protestuoti prieš neapgalvotą ir skubotą, buldozeriu stumiamą reformą, nesiskaitymą su viešąja nuomone.

Linki kalbėtis

Naujajai valdžiai visi linki pirmiausia susitvarkyti su COVID-19 pandemija, daugiau tartis su įvairių sričių bendruomenėmis, neatšaukti gerų ankstesnės valdžios sprendimų.

"Kalbėtis tiek su medikų, tiek su pacientų bendruomenėmis, išgirsti visų nuomones ir priimti racionalius sprendimus. Žinoma, norėtųsi geresnio požiūrio į medikų bendruomenę, geresnių darbo sąlygų, o nuo to tikrai laimės pacientas", – naujam sveikatos apsaugos ministrui linki Medikų sąjūdžio vadovė Ž.Gudlevičienė.

Bet, pabrėžia ji, norėtųsi ne tik naujų darbų, bet ir pradėtų tęstinumo. Pavyzdžiui, neįvyko sveikatos įstaigų tinklo reforma, nes ji buvo stumiama buldozeriu, neatsižvelgiant į medikų ir pacientų poreikius. Reikia tęstinumo tobulinant alkoholio ir tabako kontrolės įstatymus, nes tikrai nesinorėtų, kad būtų atšaukta tai, kas jau pasiekta kadenciją baigiančios valdžios.

"Carito" tarybos pirmininkas A.Kučikas taip pat tikisi tęstinumo ir tai įžvelgė naujos Vyriausybės programos socialinės apsaugos dalyje.

Kauno rajono ūkininkas A.Banionis prašo kuo mažiau biurokratijos. "Gal nauja valdžia galėtų padaryti, kad dubliuojančios tikrinančios institucijos veiktų visos kartu vieno langelio principu – sudaro vieną komisiją ir viską, ką nori, patikrina. O dabar tikrina ir tikrina", – sako ūkininkas.

"Svarbiausia – nedaryti staigių mokestinių pokyčių. Būtų logiška, kad, kaip ir rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), mokesčiai būtų daugiau vartojimo, o ne investiciniai", – verslo lūkestį išsako LPK prezidentas V.Janulevičius.

Pokytis: V.Janulevičius pastebi, kad per pirmuosius dvejus metus buvo daug Vyriausybės iniciatyvos komunikuojant su verslu, o vėliau jos pritrūko. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Jis siūlo ieškoti būdų pritraukti daugiau investicijų tiek iš vidaus, tiek iš užsienio, tam sudarant vienodas sąlygas, siekti, kad Lietuva pakiltų aukščiau iš dabar šeštos vietos pagal mokesčių dydį ir patrauklumą užsienio investuotojams (EBPO skaičiavimu, Estija – pirma, Latvija – antra). V.Janulevičiaus nuomone, reikėtų priimti pelno reinvesticijų įstatymą, kuris skatintų vystytis ekonomiką, investuoti sukauptus pinigus į technologinę pažangą.

Kauno dramos teatro vadovas E.Stancikas nusiteikęs viltingai: "Naujas kultūros ministras Simonas Kairys, nors pats nėra kūrėjas, bet tikrai kultūros sektoriaus žmogus, daug prisidėjęs prie Kauno pergalės konkurse dėl Europos kultūros sostinės vardo ir šio projekto įveiklinimo. Tikiu jo veiksmų nuoseklumu ir tęstinumu žymiai drąsiau pajudant į regionus. Naujas ministras ateina iš savivaldos, labai gerai žino, kokios čia kultūros sektoriaus problemos, tad municipalinio lygmens įstaigoms turėtų ateiti pagalba."

O Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius naujiems švietimo strategams linki pirmiausia susivokti, suprasti, ypač bendrojo ugdymo sistemą, ir nevykdyti vizionieriškų reformų, kurios kartais neturi nieko bendra su esančia realybe Lietuvoje.