„Aš jaučiu ir ministrės pirmininkės, ir prezidento palaikymą“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

Kiek anksčiau pirmadienį savo planus dėl komendantūrų L. Kasčiūnas aptarė su šalies vadovu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu generolu Valdemaru Rupšiu.

„Kalbėjomės šituo klausimus, pristačiau koncepciją, – teigė politikas. – Visi suprantame, kad tai bus geras postūmis visuotinės gynybos krypčiai, ne deklaracijomis, o realiam praktiniam įgyvendinimui.“

Komendantūrų įteisinimas šiuo metu svarstomas Seime. Karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Vis dėlto ministras sako, kad komendantūras būtina kurti dar taikos metu. Tai numatančią koncepciją Krašto apsaugos ministerija planuoja pristatyti penktadienį, o kitą savaitę šį klausimą ministras viliasi aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Jei šiuo metu viskas buvo modeliuojama per karo padėtį, kad karo padėties metu atsirastų komendantūros, tai dabar viskas stumiasi į taikos metą.

„Jei šiuo metu viskas buvo modeliuojama per karo padėtį, kad karo padėties metu atsirastų komendantūros, tai dabar viskas stumiasi į taikos metą ir prasidės aiškūs etapai, kaip mes jau taikos metu ruošiamės tai užnugario, teritorinės savigynos komendantūrų sistemai“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Žmogus, kuris norės įsitraukti ir klaus, kur jo vieta, žinos algoritmą, kaip tą padaryti“, – pridūrė jis.

Seimui pateiktame Karo padėties įstatymo projekte numatyta, kad komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.