Ji teigia sieksianti atlyginti kultūros žmonėms per krizę padarytą žalą, skirti daugiau dėmesio regionams, nevyriausybinėms organizacijoms.

Pasak L. Ruokytės–Jonsson, svarbiausi darbai šiuo metu – Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo parengimas, mecenatystės įstatymo parengimas ir kultūros administracijos optimizavimas.

Ministrė sutinka, kad Lietuvos regionų kultūra išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Stengsimės visomis išgalėmis padėti ne tik kultūros žmonėms, bet ir surasti tinkamus mechanizmus, tiek finansinius, tiek administracinius, kad įgalintume juos kurti kultūrą. <...> Bandysime sukurti jiems kuo idealesnes sąlygas ir rasti draugišką dialogą“, – tikina ministrė.

Stengsimės visomis išgalėmis padėti ne tik kultūros žmonėms, bet ir surasti tinkamus mechanizmus, tiek finansinius, tiek administracinius, kad įgalintume juos kurti kultūrą.

Anot L. Ruokytės-Jonsson, valstybėje įsikūrus daugybei valstybinių įstaigų, svarbu išlaikyti ne tik pastatus, žmogiškuosius resursus, bet taip pat skirti deramą dėmesį jų veiklai.

Naujoji ministrė taip pat teigia sieksianti atlyginti kultūros žmonėms per krizę padarytą skriaudą.

„Manau, 2018 metais mums pavyks tai padaryti. <...> Nacionalinės valstybinės įstaigos turėtų gauti tiesioginį finansavimą savo veiklai vykdyti. Tuo pačiu atlaisvinsime rankas regionams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurie yra aktyvūs  ir buvo šiek tiek skriaudžiami“, – sako ministrė.

Plačiau apie tai – įraše.