- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios daugumos atstovai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis nepritaria Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovo ir narių siūlomoms pataisoms dėl įpareigojimo medikams atidirbti Lietuvoje už rezidentūros studijas.
Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Anot partijos atstovų, gydytojų trūkumo regionuose problemos turėtų būti sprendžiamos ne prievolėmis, o gerinant medikų darbo sąlygas
„Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus. Vietoje to, kad jauni specialistai būtų priverstinai siunčiami į regionų gydymo įstaigas, turime šiose įstaigose kurti tokias sąlygas, kurios motyvuotų darbuotojus pačius pasirinkti darbą jose“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama I. Pakarklytė.
Pasak parlamentarės, į regionus gydytojus pritraukti gali patrauklios sąlygos ir konkurencingi atlyginimai, o ne „absurdiškos prievolės“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad iniciatyva kirstųsi su laisvo judėjimo, darbo pasirinkimo principais, ir „būtų didelės kontroversijos Konstitucijos požiūriu, kai žmogus yra pririšamas“.
Toks siūlymas – grįžimas į sovietmečio paskyrimus.
„Kitas dalykas, kaip pasiekti, kad tie žmonės patys norėtų dirbti, aš manau, kad reikalingos radikalios permainos sveikatos apsaugos sistemoje – ir tinklo pertvarka, ir atlyginimų peržiūra, ir mobingo išnaikinimas, kur jis atsiranda“, – BNS sakė E. Gentvilas.
„Kvalifikuotam specialistui, medikui darbas Lietuvoje yra iššūkis ir jis dažnu atveju renkasi, kur sutvarkyta sistema ir gerai apmokamas darbas. Šito turi imtis politikai, o ne dirbtinio teisių, laisvių, judėjimo ribojimų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad siūlymas frakcijoje neaptartas ir tai yra kelių jos narių iniciatyva, kuriai asmeniškai nepritartų.
„Kol kas šis kolegų siūlymas neaptartas ir nediskutuotas frakcijoje, todėl neatspindi ir bendros frakcijos pozicijos. Stebėdami gydytojų trūkumą regionuose, kolegos, matyt, siekia apsvarstyti įvairius variantus. Asmeniškai tokio siūlymo nepalaikyčiau, reikia orientuotis į tokias paskatas medikams kaip konkurencingi atlyginimai bei patrauklios ir geresnės darbo sąlygos“, – BNS sakė frakcijos seniūnė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje.
„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS anksčiau sakė A. Matulas.
Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Jei valstybė apmokėtų pusę studijos kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.
Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.
Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.
Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...
-
LVAT atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės skundą dėl apygardų sudarymo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Seimo narės Ritos Tamašunienės skundą dėl kelių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformuotų vienmandačių rinkimų apygardų Vilniuje bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
KT skelbs išvadą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje4
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti V. Sarapiną iš ambasadoriaus pareigų Ukrainoje2
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeid...
-
Seime svarstomą iniciatyvą dėl tarybų pirmininkų merai vadina šoku, chaoso kėlimu
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstoma idėja įsteigti savivaldybių tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų institutą sulaukė aštrios merų kritikos. ...
-
Premjerei – kritika: situacija nenormali6
Premjerei Ingridai Šimonytei išėjus atostogų prezidento rinkimų kampanijai, naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimas liko neišspręstas – Vyriausybės vadovė kol kas nepateikė prezidentui naujos kandidatūros...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis5
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...
-
V. Adamkus: G. Kirkilas vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo15
Su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru atsisveikinti atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Gediminas Kirkilas savo veiksmais vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo proceso. ...