Liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir frakcijos nario Simono Gentvilo kreipimesi teigiama, kad prezidento siūlymas atleisti S. Rudėnaitę iš skyriaus pirmininkės pareigų buvo susijęs su teikimu ją skirti LAT vadove, todėl turėjo būti surengtas arba vienas balsavimas, arba du su tam tikra pertrauka – pirma, paskiriant kandidatę teismo pirmininke, o vėliau atleidžiant ją iš skyriaus vadovybės pareigų.

„Pažymime, kad, kol nebuvo paskyrimo į LAT pirmininko pareigas, atleidimui nebuvo nei teisinio pagrindo, nei prezidento valios“, – rašoma kreipimesi.

LAT pirmininką ir skyriaus pirmininkus skiria bei atleidžia Seimas prezidento teikimu.

Teismų įstatymas numato, kad atleisti skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.

S. Rudėnaitės atveju atleidimas sietas su perkėlimu į kitas pareigas.

Prezidento Gitano Nausėdos teiktame dekrete ją siūlyta iš einamų pareigų atleisti ir paskirti į naujas vienu žingsniu, tai yra teikimas buvo parašytas viename straipsnyje vienu sakiniu.

Tačiau Seimo Teisės departamentas pareiškė, kad skyrimas ir atleidimas yra du savarankiški teisiniai veiksmai ir pasiūlė juos dėstyti atskiruose Seimo nutarimo straipsniuose. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas į pastabą atsižvelgė, nutarimo projektas buvo perrašytas ir tuo pačiu metu surengti du balsavimai dėl S. Rudėnaitės.

Antradienį paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė LAT pirmininke.

Po šio balsavimo ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.

Antradienį per svarstymo procedūrą Seimo nariai kandidatei neišsakė nei kritikos, nei pastabų.

Liberalai prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, ar nepažeistas Seimo statutas ir kiti teisės aktai. Jeigu pažeidimas būtų nustatytas, prašoma pasiūlyti Seimui atlikti procedūrinius veiksmus, kuriais pažeidimai būtų pašalinti.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas pareiškė, kad tokiu Seimo balsavimu dėl S. Rudėnaitės „paneigta Teisėjų tarybos valia, žongliruojant dviejų teisinių veiksmų, atleidimo ir paskyrimo, atskyrimu“.

Anot jo, toks elgesys „paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę“.