Lietuva kol kas neturi pozicijos intervencijos į Siriją klausimu – krašto apsaugos ministras leidžia suprasti, kad ji atsiras tik po JAV Kongreso balsavimo. Politologas Česlovas Iškauskas pripažįsta, kad tokia mažos valstybės nuostata – išmintingiausia.

Dar nediskutavo

Šiandien į uždarą posėdį išklausyti informacijos dėl situacijos Sirijoje rinksis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų nariai. Tačiau aukščiausi šalies vadovai aiškios pozicijos, ar palaiko JAV ketinimą atakuoti galbūt cheminį ginklą panaudojusį Basharo al Assado režimą, neišsako.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, paklaustas, kokia Lietuvos nuostata šiuo klausimu, aiškaus atsakymo kol kas nepateikė. Galimas cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje smerkiamas, tačiau dėl priemonių esą su partneriais dar nesitarta.

"Mes aiškiai pareiškėme, kad cheminio ginklo naudojimas prieš civilius gyventojus yra nepriimtinas XXI a. ir tie, kurie jį panaudojo, turėtų už tai atsakyti. O kokios priemonės bus sutartos, pritaikytos – žiūrėsim. Kol kas mes dėl to su partneriais nesame plačiai diskutavę", – teigė ministras.

Viską lems JAV Kongresas

Griežtą "ne" intervencijai į Siriją sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo teigimu, pirmiausia reikia sulaukti išvadų, ar tūkstančio žmonių gyvybę prieš dvi savaites nusinešė būtent cheminis ginklas. Jungtinių Tautų (JT) ekspertai mėginius jau tiria, tačiau galutinių išvadų dar teks palaukti.

Dar apie 10 dienų reikės laukti ir JAV pozicijos, ar Sirija bus atakuojama. Tai paaiškės, kai dėl šio klausimo balsuos iš atostogų grįžęs JAV Kongresas. Iš pradžių ryžtingai nusiteikęs JAV prezidentas Barackas Obama vėliau, nesulaukęs didelio kitų valstybių palaikymo, nutarė sprendimą patikėti tautos atstovams.

Paklaustas, kokios Lietuvos pozicijos ir veiksmų tikėtis, jei Kongresas balsuos už intervenciją, J.Olekas taip pat atsakė aptakiai, t. y. beveik pažodžiui pakartojo ką tik su B.Obama susitikusios Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą poziciją: esą tie, kurie panaudojo cheminį ginklą, turi sulaukti atsakomybės. Tačiau kokios – nedetalizuojama.

"Mūsų ir JAV pozicija solidari: ir mes smerkiame cheminio ginklo naudojimą, ir jie smerkia", – teatsakė ministras.

"Pozicija išmintinga"

Politologas Č.Iškauskas sako, kad šiuo atveju Lietuva, būdama maža šalis, pasirinko protingą poziciją. Esą sunku tikėtis kitų valstybių apsisprendimo, kai jo dar neturi pačios Jungtinės Valstijos. Kol kas tvirtą paramą karinei intervencijai reiškia Prancūzija ir Turkija, o kariniams veiksmams nepritaria Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija.

"Pozicijos neturėjimas irgi yra pozicija. Lietuva, kaip viena NATO narių ir maža šalis, pasirenka tokią poziciją, kaip anksčiau rusai sakydavo "nei jums, nei mums". Ir tokia pozicija visiškai suprantama, tuo labiau kad ir JAV neapsisprendusios. <...> Laukimas susijęs su išmintimi, Lietuva lauks, kaip įvykiai klostysis toliau. Žinoma, jos dalyvavimas JAV ar NATO atakoje prieš Sirijos režimą yra daugiau prevencinis, perspėjantis. Lietuva, kaip maža NATO narė, ne ką gali kariniu požiūriu padėti, tik morališkai palaikyti JAV", – komentavo Č.Iškauskas.

Kaip reaguotų Lietuva, jei JAV Kongresas nuspręstų atakuoti Siriją? Politologas įsitikinęs, kad bent jau moralinę Lietuvos aukščiausių vadovų paramą JAV gautų.

"Na, Lietuva po dabartinio vizito Vašingtone sustiprino savo moralinius ir dvasinius ryšius su JAV. Ji, be abejo, palaikytų šitą prevencinį vienkartinį smūgį, žinoma, ką ir kalbėti apie kokį nors kariuomenės įžengimą į Siriją ir t. t., niekas to nesitiki. Tačiau parama, bent jau aukščiausio šalies vadovo (D.Grybauskaitės – red. past.), būtų", – pabrėžė Č.Iškauskas.