Toks susitarimas pasiektas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui Varšuvoje susitikus su Lenkijos kolega Mariuszu Błaszczaku (Mariušu Blaščaku).

Ministrai taip pat pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo nustatė abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje gaires, sutarė aktyvinti dvišalių pratybų vykdymą, įskaitant sienos kirtimą. Taip pat aptarta saugumo situacija regione, šalių nacionaliniai siekiai, pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui.

„Maskvai ir Minskui žvanginant ginklais, taip pat ir branduoliniais, mes suprantame, kad dabartiniam Kremliaus režimui negali būti nuolaidžiaujama. Su Lenkija sutariame, kad turime dirbti tiek dvišaliu formatu, tiek bendrai išnaudojant NATO ir ES galimybes, siekdami ilgalaikio ir tvirto atsako į Rusijos keliamas grėsmes“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Maskvai ir Minskui žvanginant ginklais, taip pat ir branduoliniais, mes suprantame, kad dabartiniam Kremliaus režimui negali būti nuolaidžiaujama.

Jis kalbėjo, kad praktinė abiejų šalių parama Ukrainai turi tęstis.

Ministrai sutarė, kad Aljansas turi stiprinti priešakinę gynybą – ilgalaikiam Rusijos atgrasymui būtina stiprinti kovinius pajėgumus, kurie yra NATO rytiniame pakraštyje.

„Lietuva ir Lenkija bendromis pastangomis to sieks NATO viršūnių susitikime Vilniuje, kur vienas svarbiausių tikslų bus patikimos oro ir priešraketinės gynybos Baltijos valstybėse užtikrinimas“, – nurodoma pranešime.

Anot A. Anušausko, Vilniuje taip pat turi būti siekiama bendro NATO šalių įsipareigojimo skirti gynybai bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP. Tuo metu Lenkija šiemet šalies karinį biudžetą padidino iki 4 proc. BVP.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.