Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti nusivylusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovės komentarais, kai ji išsakė susirūpinimą dėl Lietuvoje įvestų apribojimų rusiškam kanalui, paskleidusiam melą apie sovietų nusikaltimus 1991 metų sausio 13 dieną.

"Esame nusivylę tokiais pareiškimais, kuriuose manipuliuojama ESBO standartais žiniasklaidos laisvės srityje. Žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų  už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį", - rašoma ministerijos pareiškime.

"Lietuva nuolat skatino žiniasklaidos laisvę ir išraiškos laisvę ir griežtai laikosi šių tarptautinių standartų. Žiniasklaidos laisvė buvo vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetų", - teigia ministerija.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per "Pirmąjį Baltijos kanalą" (PBK) rodomas Rusijoje rengtas laidas ir paprašė Latvijos laikinai sustabdyti licencijos galiojimą.

ESBO atstovė už žiniasklaidos laisvę Dunja Mijatovič paragino komisiją peržiūrėti šį sprendimą, nes ji esą menkina žiniasklaidos pliuralizmą.

"Bet kokie ribojimai kontroversiškų ar kitokių požiūrių į istorinius įvykius, net jei tai daroma remiantis įstatymu, galėtų galiausiai paveikti žiniasklaidos laisvę", - sakė ji.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Politologas Tomas Janeliūnas sakė, kad rusų laida neturi nieko bendro su dokumentiniu filmu, o ja siekiama sukelti abejones dėl Sausio 13-osios įvykių, kurie buvo nusikaltimas žmoniškumui.

"Tokie atvejai visoje Europoje ir Vakarų pasaulyje yra vertinami labai griežtai. Niekam nekiltų klausimų kaip Vokietijoje būtų įvertinta laida ir kanalas, kuris pateiktų neva dokumentinį filmą, kuris abejotų Holokausto tikrovę", - BNS sakė politikos ekspertas.

"Pagal turinį tai buvo psichologinio pobūdžio operacija, kuria pateikiama realiais faktais nepagrįsta informacija ir labai aiškiai iškraipomi faktai", - sakė T.Janeliūnas.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kuri gynė daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia.

Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių "Cgates" sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.