Grupės iniciatorius Andrius Navickas pirmadienį paskelbė su keliais kolegomis Seime surinkęs 19-os parlamentarų, norinčių joje dalyvauti, parašų. Tokios iniciatyvos politikai ėmėsi rugsėjo pabaigoje susitikę su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama.

Pasak Seimo nario, tokia draugystės grupė būtų tinkamas būdas Lietuvai ne tik pareikšti palaikymą Tibetui, bet ir padėkoti pačiam Indijoje gyvenančiam Dalai Lamai, aktyviai palaikiusiam Lietuvos nepriklausomybę beveik prieš 30 metų.

„Žinome, kad įvairiuose Europos šalių parlamentuose Kinija daro tokį didelį spaudimą, kad tokių grupių neliktų. Tai grupė mūsų Seime, manau, būtų toks simbolinis gestas“, – BNS sakė A. Navickas.

Tibetas yra tarsi lakmuso popierėlis pasitikrinti žmonėms, ar jiems rūpi žmogaus teisės, ar tik pragmatiški santykiai su tokiomis šalimis kaip Kinija.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau daugelis vietos gyventojų kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir jų kultūros naikinimu. Neretai jie protestuoja susidegindami.

Pekinas Dalai Lamą vadina separatistu, siekiančiu atskirti Tibetą nuo Kinijos. Ji nepripažįsta tremtyje dirbančios Tibeto vyriausybės ir nepalaiko jokio dialogo su Dalai Lamos atstovais.

Seimo draugystės su Tibetu grupėje dalyvausiantis Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Gelūnas sako remiantis Dalai Lamos tikslus nesiekti politinės nepriklausomybės, o bandyti gauti daugiau religinių, kalbos ir kultūros laisvių.

„Mano buvęs dėstytojas, mokytojas, bičiulis, šviesios atminties Leonidas Donskis paliko priesaką, kad Tibetas yra tarsi lakmuso popierėlis pasitikrinti žmonėms, ar jiems rūpi žmogaus teisės, ar tik pragmatiški santykiai su tokiomis šalimis kaip Kinija“, – BNS sakė parlamentaras.

Tibetą remiantys Seimo nariai svarsto, ar jų kuriama grupė turėtų būti steigiama kaip tarpparlamentinė, ar kaip laikinoji.

Praėjusią savaitę parlamentarai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui įteikė raštą, kuriame jis informuojamas apie tarpparlamentinės grupės steigimą.

Nors abiejų tipų grupės kuriamos Seimo narių iniciatyva, A. Navickas sako sulaukęs pastabų iš kolegų Seime, kad tarpparlamentinė grupė legitimizuotų Tibetą.

„Suprantu, kad bus tam tikri sunkumai įregistruoti šitą grupę, nes iš kelių parlamentarų girdėjau, kad neketinama steigti tokių tarpparlamentinių grupių su okupuotomis teritorijomis“, – teigė Seimo narys.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis BNS sakė, kad tarpparlamentinės grupės gali būti steigiamos tik tarp šalių, kuriose yra parlamentai.

„Tarpparlamentinių ryšių grupės gali būti tik su parlamentais ir tik su tomis valstybėmis, su kuriuomis yra įteisinti diplomatiniai santykiai“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, anksčiau Lietuvos seimuose egzistavusios ryšių su Tibetu grupės taip pat veikė kaip laikinosios grupės.

J. Bernatonio teigimu, dabartiniame parlamente kuriama grupė neturėtų pabloginti santykių su Pekinu.

„Tai yra tik atskirų Seimo narių nuomonė ir tai nėra oficiali Lietuvos pozicija, nes tai nėra tarpparlamentinių ryšių grupė“, – sakė politikas.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.

Lietuva buvo patekusi į Kinijos nemalonę, kai su Dalai Lama Vilniuje 2013 metais susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, kol 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.

Šiemet vasarą Vilniuje, Tibeto skvere, buvo atidengtos dekoratyvinės šios gatvės lentelės lietuvių ir tibetiečių kalbomis.