„Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad JAV prezidento žingsnis – itin svarbus stiprinant Rusijos atgrasymo architektūrą.

„Lietuva to siekė nuo pat šios saugumo regione krizės pradžios, kurią sukėlė Rusija. Tai kėlė ir mūsų parlamentinė delegacija, kai prieš dvi savaites lankėmės JAV Kongrese“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo parlamentaras.

„Visada laikėmės pozicijos, kad atgrasymo architektūros dalimi turi būti kuo didesnis priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, nuolatinis, be pertrūkių amerikiečių karinis buvimas. Be to, Baltarusijoje dislokavus 30 tūkst. Rusijos karių keičiasi saugumo situacija“, – tvirtina jis.

Antradienio vakarą J. Bidenas pranešė suteikęs leidimą Europoje dislokuotas JAV pajėgas perkelti į Lietuvą, Latviją, Estiją.

„Noriu aiškiai pasakyti: šie mūsų veiksmai yra visiškai gynybiniai“, – pabrėžė jis.

Taip JAV reaguoja į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.