„JAV vienašališkos pastangos mėginti spręsti klausimą tiesiogiai su Rusija ir su Kinija iš dalies palieka Europą nuošaly. Kita vertus, reikia sau užduoti klausimą, ar mes to nenusipelnėme, būdami ištižę, nesugebėdami priimti sprendimų, ne tik tvirtų politinių, bet ir gyvybiškai svarbių dėl gynybos finansavimo“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Gintautas Paluckas.

Kai kurios NATO priklausančios Europos valstybės savo gynybai neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Todėl tai vertinčiau, kaip gerą spyrį į užpakalį Europai, ir tikiuosi, kad Europa atsibus ir išgirs galų gale ir mūsų regiono jau ne vieną kartą išsakytą poreikį, kad turime rimčiau rūpintis savo klausimais ir tada tikėtis pagalbos iš JAV. Na, o dabar mėginti joti ant svetimos nugaros, matyt, irgi nėra labai malonu“, – teigė jis.

Taip Lietuvos Vyriausybės vadovas komentavo JAV politiką prezidento pareigas pradėjus eiti Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Šią savaitę Briuselyje viešėjęs naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) perdavė Europos lyderiams D. Trumpo reikalavimą didinti paramą Ukrainai ir išlaidas savo pačios gynybai.

Pentagono vadovas tvirtino, kad bet koks taikos procesas „turi prasidėti nuo pripažinimo, kad grįžimas prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 metų, yra nerealus tikslas“, nors patikino, kad Vašingtonas, kaip ir Europa, nori „suverenios ir klestinčios Ukrainos“.

Jis taip pat perspėjo, kad „JAV netiki, jog Ukrainos narystė NATO būtų realus derybų būdu pasiekto sprendimo rezultatas“.

Be to, D. Trumpo pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo.