Anot politikos apžvalgininko Ramūno Bogdano, „Lietuvos sąrašą“ sudaro intelektualūs, idėjų turintys žmonės, bet ši partija – iš to paties medžio kaip ir „Drąsos kelias“.

Valstybę valdyti civilizuotais būdais

Tiek „Lietuvos sąrašas“, tiek „Drąsos kelias“ – partijos iš to paties medžio, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Tačiau, anot jo, geresnei pusei priklauso „Lietuvos sąrašas“: „Ten esantys žmonės intelektualesni, turi tam tikrų idėjų, jiems rūpi Lietuvos likimas. Taip pat jie dėl kažko jaučia nuoskaudų.“

Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas  K. Lisauskas teigia, kad skaitant „Lietuvos sąrašo programą“ į akis krenta išskirta savivaldos sritis ir keli konkretūs pasiūlymai – mažinti referendumo kartelę nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. parašų, su 30 tūkst. parašų inicijuoti parlamentinius tyrimus, organizuoti seniūnų rinkimus, plėsti funkcijas ir pan., taip lyg ir sudarant mini savivaldybes. „Į akis krenta ir siūlymas sukurti keturias kraštų tarybas, kurios turėtų savo funkcijas ir lėšų šaltinius. Tik nepasakyta – kokius, kaip, kam ir kodėl“, – svarsto pašnekovas.

K. Lisauskas aiškina nežinantis, ar tokie „Lietuvos sąrašo“ teiginiai – valdžios, valdymo proceso sureikšminimas, o gal Seimo ir jo paskirties: „Kokia gi yra Seimo paskirtis? Leisti įstatymus, o ne atlikinėti parlamentinius tyrimus. Tai jau turi daryti teisėsaugos institucijos.“

Specialisto nuomone, modernios valstybės valdomos ne referendumais. „Turbūt esame ne Atėnai, ne Sparta ir ne senovės Novgorodas, jei kam patinka rytietiški pavyzdžiai. Taigi reikėtų naudoti įprastus ir civilizuotus, o kas svarbiausia – finansiškai pagrįstus valstybės valdymo būdus“, – tvirtina K. Lisauskas.

Valstybę valdyti referendumais, anot K. Lisausko, arba turėti keturis penkis sluoksnius savivaldybėse, regionuose ir pan., o galiausiai ir patį Seimą yra labai brangu: „Tai kainuotų daug brangiau nei dabartinės valstybės valdymo išlaidos, kurias pats „Lietuvos sąrašas“ labai kritikuoja.“

Bendra partijos idėja 

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad Lietuvoje tikrai nepasitikima valdžia, žmonių požiūrį parodo tyrimai. „Atskirtis tarp piliečių ir valdžios tikrai didelė ir reikia ją mažinti. Aš suprantu tą partijos „Lietuvos sąrašas“ susirūpinimą, bet tai vištos ir kiaušinio problema. Žinoma, galima sakyti, kad esame demokratinė šalis, niekas netremia už viešą dalyvavimą, pavyzdžiui, kuriant asociacijas, rengiant akcijas. Tačiau žmonės pasyvūs, jie nepatenkinti, reikia ieškoti būdų, kaip išeiti iš to uždaro rato“, – svarsto pašnekovas.

R. Bogdanas tikina, kad nepasitikėjimas yra ir Europos liga: „Žmonės nepasitiki, kyla radikalūs judėjimai, jie įgyja populiarumo ir t. t. Skaitant „Lietuvos sąrašo“ programą man atrodo, kad jų ketinimai yra šviesūs. Jie nori išjudinti visuomenę, padaryti ją pilietiškesnę, siūlo tam savo kelią.“

Galbūt , R. Bogdano teigimu, partija iki galo nesusiskaičiavo ekonominių aspektų, tačiau bendra idėja, kad žmonės turi būti priartinti prie valdžios, – pozityvi. „Manau, kad šiose nedidelėse partijose reikia ieškoti pozityvumo, juk jau vien tai, kad jos egzistuoja, yra pilietiškumo pasireiškimas“, – svarsto pašnekovas.

Didesnės partijos, anot R. Bogdano, galėtų šiose partijų programose paieškoti idėjų ir racionalių „grūdų“, kuriuos vėliau galima išanalizuoti, ištobulinti ir, remiantis savo politine jėga, panaudoti valstybės gerinimui. Kaip tokią idėją pašnekovas ir mini atotrūkio tarp valdžios ir žmogaus mažinimą, apie kurį visi kalba, bet niekaip to neišsprendžia.

Kaip dar vieną teigiamo partijos požiūrio pavyzdį R. Bogdanas mini tai, kad ekonominis valstybės modelis būtų keičiamas solidariu: „Tai bandymas ne skaldyti visuomenę, o ją vienyti. Kaip tai reikėtų spręsti, žinoma, sugalvoti sudėtingiau. Tačiau iškelti idėją taip pat svarbus dalykas.“

Bendro partijos pavidalo nebuvimas

R. Lazutka, kalbėdamas apie D. Kuolio, „Lietuvos sąrašo“ lyderio, siūlymą piliečiams dalyvauti vykdant teisingumą, sako suprantantis, kad žmonės daug ko nesuvokia ir turi įtarimų. „Žmonės nori, kad teisėsaugos sistema būtų aiškesnė. Tad ir susirūpinimas, kad teismai būtų efektyvesni – man suprantamas. Tačiau kyla klausimas, kaip tai padaryti techniškai, o to vertinti ir siūlyti, kiek naudos tai suteiktų, aš nesiimčiau“, – svarsto pašnekovas.

K. Lisauskas aiškina, kad sistema niekada nėra ideali, visuomet galima ką nors tobulinti. O tai, pasak specialisto, platesnė problema nei pasitikėjimas teisėsauga ar teisėjais: „Pagal įvairius visuomenės nuomonės tyrimus matyti, kad labai pasitikima ugniagesiais, o kitais – jis krinta ir kuo toliau, tuo blogiau.“

Kas krenta į akis, sako K. Lisauskas, tai tarėjų institucijos kūrimas ir panašūs dalykai. „Vėlgi tai yra kaštai visuomenei. Tiesioginiai kaštai – per pinigus. Netiesioginiai – per tų žmonių prarastą darbo laiką. Nes tuo metu, kai jie ruošis ir dalyvaus bylų nagrinėjimuose, nedirbs tiesioginio savo darbo“, – tikina specialistas.

K. Lisauskas mini ir „Lietuvos sąrašo“ programoje esančią nuostatą, kad reikia mažinti atskirtį tarp atlyginimų valstybės sektoriuje, kad šie neviršytų daugiau kaip penkis kartus: „Ką jie tuo pasako? Šiandien valstybės sektoriuje daugelis žmonių gauna minimalų, 380 eurų, atlyginimą.“

Padauginus tai iš penkių, anot K. Lisausko, gausime 1900 eurų. „Tai reiškia, kad toks turi būti prezidento atlyginimas, o teisėjų ir visų kitų – dar mažesnis. Atsiprašau, bet privačiame sektoriuje universitetą baigęs specialistas, jei gerai dirba, po 3–4 metų gauna tokį atlyginimą. Tad pagrindinė „Lietuvos sąrašo“ problema, kaip ir kitų mažų partijų – tai, kad nors idėjos atrodo protingos, bendro pavidalo tam trūksta“, – aiškina pašnekovas.

Nekomercinis bankas – pinigų švaistymas

R. Bogdanas, paklaustas apie partijos siūlomą viešą teisėjų skyrimą, sako pats dalyvaujantis teisėjų atrankos komisijoje: „Mes renkame apylinkių, apygardų teisėjus, atrinkinėjame kandidatus į tuos teismus. Sakoma, kad tai reikia išskaidrinti, tačiau nieko neskaidraus ten nematau. Mažai kas žino, kokia yra teisėjo paskyrimo virtuvė.“

Ji, pasak R. Bogdano, sudėtinga ir daugiapakopė. „Teisėjas turi ne tik išlaikyti egzaminą, jis įvertinamas kelių komisijų, kuriose dirba ne po vieną žmogų. Kiekvienas kandidatas vertinamas atskirai, o tai veikti iš šalies – praktiškai neįmanoma. Šiame procese daug grandžių, o padarius tai viešu procesu, atsiranda tikimybė, kad sprendimai bus paveikti“, – aiškina specialistas.

K. Lisausko teigimu, apie valstybinio nekomercinio banko įkūrimą partija „Lietuvos sąrašas“ pasako daugiau nei „Drąsos kelias“: „Tokiu sprendimu būtų sumažintos skolinimosi palūkanos valstybei ir savivaldybėms, tačiau ką tai reiškia? Iš vienos savo kišenės pasiskolinti kitai savo kišenei.“

Tai vykdant, anot K. Lisausko, reikėtų kažkaip stebuklingai gauti lėšų, kurių mums trūksta, tuo būdu stebuklingai sumažinti palūkanas, apie ką nieko nepasakyta. „Siūloma užtikrinti skolinimąsi tikslingiems projektams ir paskolų grąžinimą. Tie, kurie prisimena valstybinio komercinio banko ir kitų istorijas sutiks, kad užtikrinti efektyvų ir atsakingą skolinimąsi tokiais lengvatiniais valstybiniais bankais – nerealu ir neįmanoma“, – teigia specialistas. Pasak jo, tai – kelias į biudžeto lėtų švaistymą.