„Lietuvos sąrašo“ siūlymai tiesia kelią į valstybės lėšų švaistymą

  • Teksto dydis:

Esame ne Atėnai ir ne Sparta, tad valstybę valdyti reikia civilizuotais būdais, o ne „Lietuvos sąrašo“ siūlomais referendumais, LRT RADIJUI sako investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas. 

Anot politikos apžvalgininko Ramūno Bogdano, „Lietuvos sąrašą“ sudaro intelektualūs, idėjų turintys žmonės, bet ši partija – iš to paties medžio kaip ir „Drąsos kelias“.

Valstybę valdyti civilizuotais būdais

Tiek „Lietuvos sąrašas“, tiek „Drąsos kelias“ – partijos iš to paties medžio, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Tačiau, anot jo, geresnei pusei priklauso „Lietuvos sąrašas“: „Ten esantys žmonės intelektualesni, turi tam tikrų idėjų, jiems rūpi Lietuvos likimas. Taip pat jie dėl kažko jaučia nuoskaudų.“

Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas  K. Lisauskas teigia, kad skaitant „Lietuvos sąrašo programą“ į akis krenta išskirta savivaldos sritis ir keli konkretūs pasiūlymai – mažinti referendumo kartelę nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. parašų, su 30 tūkst. parašų inicijuoti parlamentinius tyrimus, organizuoti seniūnų rinkimus, plėsti funkcijas ir pan., taip lyg ir sudarant mini savivaldybes. „Į akis krenta ir siūlymas sukurti keturias kraštų tarybas, kurios turėtų savo funkcijas ir lėšų šaltinius. Tik nepasakyta – kokius, kaip, kam ir kodėl“, – svarsto pašnekovas.

K. Lisauskas aiškina nežinantis, ar tokie „Lietuvos sąrašo“ teiginiai – valdžios, valdymo proceso sureikšminimas, o gal Seimo ir jo paskirties: „Kokia gi yra Seimo paskirtis? Leisti įstatymus, o ne atlikinėti parlamentinius tyrimus. Tai jau turi daryti teisėsaugos institucijos.“

Specialisto nuomone, modernios valstybės valdomos ne referendumais. „Turbūt esame ne Atėnai, ne Sparta ir ne senovės Novgorodas, jei kam patinka rytietiški pavyzdžiai. Taigi reikėtų naudoti įprastus ir civilizuotus, o kas svarbiausia – finansiškai pagrįstus valstybės valdymo būdus“, – tvirtina K. Lisauskas.

Valstybę valdyti referendumais, anot K. Lisausko, arba turėti keturis penkis sluoksnius savivaldybėse, regionuose ir pan., o galiausiai ir patį Seimą yra labai brangu: „Tai kainuotų daug brangiau nei dabartinės valstybės valdymo išlaidos, kurias pats „Lietuvos sąrašas“ labai kritikuoja.“

Bendra partijos idėja 

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad Lietuvoje tikrai nepasitikima valdžia, žmonių požiūrį parodo tyrimai. „Atskirtis tarp piliečių ir valdžios tikrai didelė ir reikia ją mažinti. Aš suprantu tą partijos „Lietuvos sąrašas“ susirūpinimą, bet tai vištos ir kiaušinio problema. Žinoma, galima sakyti, kad esame demokratinė šalis, niekas netremia už viešą dalyvavimą, pavyzdžiui, kuriant asociacijas, rengiant akcijas. Tačiau žmonės pasyvūs, jie nepatenkinti, reikia ieškoti būdų, kaip išeiti iš to uždaro rato“, – svarsto pašnekovas.

R. Bogdanas tikina, kad nepasitikėjimas yra ir Europos liga: „Žmonės nepasitiki, kyla radikalūs judėjimai, jie įgyja populiarumo ir t. t. Skaitant „Lietuvos sąrašo“ programą man atrodo, kad jų ketinimai yra šviesūs. Jie nori išjudinti visuomenę, padaryti ją pilietiškesnę, siūlo tam savo kelią.“

Galbūt , R. Bogdano teigimu, partija iki galo nesusiskaičiavo ekonominių aspektų, tačiau bendra idėja, kad žmonės turi būti priartinti prie valdžios, – pozityvi. „Manau, kad šiose nedidelėse partijose reikia ieškoti pozityvumo, juk jau vien tai, kad jos egzistuoja, yra pilietiškumo pasireiškimas“, – svarsto pašnekovas.

Didesnės partijos, anot R. Bogdano, galėtų šiose partijų programose paieškoti idėjų ir racionalių „grūdų“, kuriuos vėliau galima išanalizuoti, ištobulinti ir, remiantis savo politine jėga, panaudoti valstybės gerinimui. Kaip tokią idėją pašnekovas ir mini atotrūkio tarp valdžios ir žmogaus mažinimą, apie kurį visi kalba, bet niekaip to neišsprendžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

būūū

būūū portretas
Ypač bedarbis Bogdanas pavirto nepakeičiamu įvairių valstybės reikalų egzpertu.Beveik kaip Valkatka.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių