- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas ragina tarptautiniu lygiu pripažinti Rusiją teroristine valstybe, o ten veikiančių politinių partijų narius įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.
Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 114 parlamentarų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
„Visų pirma kviečiame Europos Sąjungą ir jos valstybės nares bendrais veiksmais išplėsti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis, raginame užtikrinti Europos Sąjungos sankcijų politikos įgyvendinimą užkertant kelią bet kokiam sankcijų apėjimui (...)“, – sakė rezoliucijos iniciatorius liberalas Raimundas Lopata.
„Išties pritariu jūsų rezoliucijos tekstui, kad ragina Lietuva Europą, bet turbūt Lietuva ir turi rodyti pavyzdį. Man tai nesuprantama, kaip iki šiol dar per Lietuvos teritoriją keliauja rusiškos dujos į Karaliaučių. Lietuva gauna pinigus, ima iš teroristinės Rusijos pinigus už tą tranzitą. Vokiečiai kažkaip tai sugebėjo susitvarkyti su „Nord Stream“. Kada Lietuva susitvarkys?“ – klausė „darbietis“ Artūras Skardžius.
Pagal priimtą dokumentą, Lietuvos Vyriausybei siūloma tarptautiniu lygmeniu kelti Rusijos pripažinimo terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe klausimą, o jos atsakomybės už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą Ukrainoje bei Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo klausimus kelti ir spręsti tiek Europos Sąjungos, tiek viso demokratinio pasaulio lygmeniu.
Lietuvos Seimas dar pernai gegužę pripažino Rusiją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe už pradėtą karą Ukrainoje ir ten vykdomus nusikaltimus.
Nauja rezoliucija taip pat Vyriausybė raginama ES lygiu siekti, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsakytų partijos, tai yra partija „Vieningoji Rusija“, Rusijos komunistų partija, Rusijos liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“, o jų nariai turėtų būti įtraukti į ES sankcijų sąrašus.
Be to, siūloma griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir mėginimus jas apeiti, sukurti veikiantį nacionalinį kontrolės mechanizmą ir priemones, kurios užtikrintų ne tik dvejopo naudojimo prekių, bet ir galimai dvejopo naudojimo prekių arba jautrių technologijų, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms, eksporto ir tranzito kontrolę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis7
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų1
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
I. Šimonytė su Čekijos kolega aptarė Ukrainos perspektyvas dėl NATO8
Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. ...
-
Lietuva smerkia serbų protestuotojų išpuolius prieš NATO taikdarius Kosove4
Užsienio reikalų ministerija smerkia Kosove kilusius serbų protestuotojų, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, susirėmimus su NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariais. ...
-
F. W. Steinmeieris: prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas2
Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris &Scar...
-
Seimo pirmininkė Norvegijoje aptarė dvišalius santykius, investicijas5
Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu (Masudu Garakaniu) aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO vi...
-
Lietuva įtraukė 15 Rusijos teisėsaugininkų į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 15 Rusijos teisėsaugos darbuotojų, atsakingų už opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos persekiojimą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
A. Bilotaitė siūlo svarstyti galimybę kurti ES civilinės saugos fondą5
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies. ...