Netruko visuomenės dėmesio centre atsidurti kitas konservatorius - Mykolas Majauskas. Tiesa, jei iš Seimo jam ir teks pasitraukti, tai priežastys bus ne nekonstruktyvi opozicija, bet neetiškas ir galbūt net nusikalstamas bendravimas su jaunomis merginomis.

Žvelgiant į abu šiuos atvejus, kuomet, galima sakyti, partijos modernizacijos simboliai privertė partiją aiškintis prieš visuomenę ir paskutiniu atveju - prieš teisėsaugą, kelia nemažai klausimų dėl tolesnių partijos perspektyvų, išlaikant palankius pasitikėjimo reitingus.

Kita vertus, ne paslaptis yra tai, kad partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio nešama konservatorių modernizacijos vėliava ne visiems partijos nariams, ypač konservatyviajam jos sparnui, patinka. Todėl nemalonias situacijas partijai sukėlę su konservatorių atsinaujinimu siejami politikai gali būti rimtas įrodymas, kad modernizacija ne tik neveikia, bet ir yra žalinga.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigė, kad paskutiniai nemalonūs įvykiai konservatorių partijoje rodo, kad akivaizdu, jog konservatorių atsinaujinimo procese nebuvo iki galo rimtai įvertinta kadrų atrankos procedūra.

„Tai, kad su tavimi eina kažkoks asmuo į politiką, - nereiškia, kad tas asmuo tos pačios politikos ir nesužlugdys“, - kalbėjo profesorius.

Anot L. Bielinio, dabar sunku pasakyti, kokie konkretūs motyvai lėmė tai, kad tiek vienas, tiek kitas politikas atsidūrė konservatorių partijoje, aišku tik tai, jog politikų atrankos motyvus turi pakeisti kriterijai. „Jeigu tų kriterijų nėra arba jų nesilaikoma, tai visada atsiras tų, kurie sukels problemų netikėtu laiku ir nereikalingoje vietoje“, - apibendrino profesorius.

Vertindamas konservatorių padėtį, L. Bielinis teigė manąs, kad aptariami įvykiai turės neigiamą poveikį reitingams.

„Dalis rinkėjų yra labai jautrūs tokiems dalykams ir jie iš tikrųjų gali nusisukti nuo partijos. Ar ilgam taip bus - nežinau. Viskas priklausys nuo to, kokia bus reakcija, kaip rimtai bus sureaguota į viską ir kaip rimtai bus išspręstos šios problemos“, - kalbėjo politologas.

L. Bielinis taip pat neatmetė galimybės, kad tiek T. Langaičio, tiek M. Majausko sukurtos problemos gali turėti reikšmingos įtakos tiek partijos stabilumui, tiek partijos keliamiems atsinaujinimo tikslams. Anot jo, partijoje esanti opozicija gali išsakyti reikšmingų priekaištų ir reikalavimų partijos pirmininkui.

„Aš manau, kad bet kokia problema šiuo metu partijoje bus primetama Gabrieliui Landsbergiui ir tam partijos atnaujinimo procesui, kurį jis pradėjo. Tad čia gali kilti problemų dėl partijos viduje susiformavusios opozicijos. Tad žiūrėsime, ar jaunas lyderis sugebės išspręsti šias problemas“, - teigė L. Bielinis.

Galiausiai profesorius apibendrino, kad, jo manymu, partijos lygiu bent jau M. Majausko situacija sprendžiama gerai.

„Mes matome, kad yra neslepiama problema, problemos išryškinamos, jos netgi užaštrinamos. M. Majausko atveju kreiptasi ir į teisines struktūras. Tad šiuo atveju partija į situaciją reaguoja teisingai, na, o kad atsiranda daug žmonių, kurie vienaip ar kitaip nesugeba pritapti politikoje arba ateina į politiką iki galo nesuvokdami savo silpnybių ir savo pažeidžiamumo, tai būdinga visoms partijoms“, - kalbėjo L. Bielinis.

Panašius argumentus dėliojo ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Jos teigimu, T. Langaitis ir M. Majauskas, reprezentuoti kaip naujieji partijos lyderiai, diskreditavo partijos atsinaujinimo idėją.

„Iš šių nemalonių situacijų galime spręsti, kad atsinaujinimas buvo ganėtinai dirbtinis ir neišgrynintas. Galbūt tie žmonės atėjo be geros filtravimo sistemos. Reikia priminti, kad vienu laikotarpiu daug kalbų buvo apie tai, kad partijos buvo pernelyg „užpelkėjusios“. Matyt, į šią kritiką sureaguota pernelyg greitai ir neatsakingai“, - svarstė politologė.

„Partijos nesunkiai „pasimauna“ ant to, kad renkasi personas, pamiršdamos jų asmenybes perfiltruoti per politinį spektrą. Pavyzdžiui, į sąrašus įtraukiant visuomenės mylimus sportininkus. Trumpoje perspektyvoje tai gal ir gali būti „pelninga“, tačiau ilgoje - sukelti nemalonių pasekmių“, - kalbėjo R. Urbonaitė.

Aiškindama situaciją, į kurią pakliuvo konservatorių politikai, R. Urbonaitė samprotavo, kad tokių klaidų priežastys dažniausiai yra politinis nepatyrimas.

Taigi šiuo atžvilgiu, tiek M. Majauskas, tiek T. Langaitis partijai sukėlė rūpesčių vien dėl savo politinio nepatyrimo. Vienas dėl to, kad ateidamas į politiką nesuvokė, jog ne mažiau svarbi politika yra daroma ir opozicijoje, kitas - aiškiai nesusigyveno su savo, kaip viešo veikėjo, asmenybe.

MRU politologė visgi pabrėžė, kad galimas nusivylimas jaunąja konservatorių karta neturėtų turėti didesnės įtakos konservatorių reitingams. R. Urbonaitės nuomone, konservatorių pirmavimą kol kas sėkmingai stiprina ir palaiko silpna „valstiečių“ politika.