„Yra ir tam tikrų įtampų komandoje, ministerijoje pačioje. Mikroklimatas, mes bent jau girdim, aš girdžiu, kad jis yra toks sudėtingas“, – žurnalistams pirmadienį sakė socdemų lyderis.

„Tai gali būti, kad per artimiausias savaites, mėnesius paaiškės daugiau informacijos apie tai, kaip mums sekasi ir kaip ta ministerija tvarkosi ir su komanda, ir su biudžetu, ir su visais kitais dalykais“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, tokios kalbos girdimos tarp ministerijoje dirbančių kitų socialdemokratų.

„Mūsų partiečių toje ministerijoje yra ne vien tik ministrė, yra daugiau partiečių ir mes girdim įvairią informaciją, ir ją vertinam“, – teigė politikas.

Tačiau partijos pirmininkas pabrėžė, kad už ministrų komandos sudėtį atsakinga premjerė ir ji turėtų atsakyti ar D. Šakalienė turėtų būti patraukta iš pareigų.

„Ministrų kabinetą formuoja premjerė, matyt, klausimas jai“, – sakė jis.

M. Sinkevičius sakė, kad apie D. Šakalienės darbą kalbėjosi su I. Ruginiene.

„Buvo pasikeitimas nuomonėmis, žinau, kad premjerė šiandien susitinka su kariuomenės vadu ir ministre, matyt, bus tam tikros žinios ir komentarai“, – kalbėjo LSDP pirmininkas.

Pasak M. Sinkevičiaus dėl krašto apsaugos ministrės susidariusi situacija kol kas nėra spręstina partiniu lygmeniu, D. Šakalienei partija šiuo metu neturi „kritinių pastabų“.

Yra ir tam tikrų įtampų komandoje, ministerijoje pačioje. Mikroklimatas, mes bent jau girdim, aš girdžiu, kad jis yra toks sudėtingas.

Kaip rašė BNS, premjerės ir M. Sinkevičiaus pasipiktinimą Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusią savaitę sukėlė ministerijoje surengtas neformalus kitų metų gynybos biudžeto pristatymas nuomonės formuotojams, po kurio socialiniuose tinkluose paskelbta, jog Vyriausybė nevykdo pažado pasiekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą krašto apsaugai.

LSDP lyderis šį pristatymą pavadino „keistu žanru“, o premjerė I. Ruginienė – sabotažu ir nesusipratimu. Ji pareiškė neleisianti politikuoti tokioje svarbioje srityje kaip gynyba ir ragino politikus „baigti galvoti tik apie save“.

Pati D. Šakalienė teigė apie tokį ministerijoje vykusį susitikimą sužinojusi iš M. Sinkevičiaus.

„Panašu, kad aš žinau daugiau, kas jos ministerijoje vyksta, nei pati ministrė. Galima tikėti, aš tuo netikiu“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Manau, kad toks elgesys nėra komandiškas, visi ministrai galėtų off the record (ne spaudai – BNS) susikviesti žurnalistus ir sakyti, man reikia keliams, man reikia švietimui, sveikatai ir bandyti spausti. Tas spaudimas neatrodo komandiškai ir yra netinkamas elgesys komandos žmogui“, – teigė jis.

M. Sinkevičius teigė, kad lyg šiol nėra tiksliai žinoma, kokia informacija ir skaičiai buvo pateikti į neformalų susitikimą pakviestiems žiniasklaidos atstovams ir nuomonės formuotojams.

„Kiek žinau, Vyriausybės kancleris yra paprašęs ministerijos (pateikti tą informaciją – BNS) ir man atrodo, kad ten atsakymas labai kuklus“, – kalbėjo jis.

Kitų metų valstybės biudžete pasiūlius gynybai skirti 5,38 proc. BVP, ministrė teigia, jog tokio biudžeto pakanka esminiams įsipareigojimams įgyvendinti, nors ir buvo prašyta kiek daugiau lėšų.

Krašto apsaugos finansavimas susideda iš asignavimų Krašto apsaugos ministerijai ir 700 mln. eurų skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių. Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.

Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai nuogąstavo, kad pastarosiomis lėšomis gali būti finansuojami ne tik krašto apsaugos poreikiai.

Opozicija taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.

Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.