Premjeras Saulius Skvernelis yra nurodęs iki spalio vidurio baigti derinti šio plano korekcijas. Anksčiau Aplinkos ministerija siūlė, kad iki spalio vidurio institucijoms nesuderinus plano korekcijų, turėtų būti be diskusijų įgyvendinami visi teismų sprendimai dėl neteisėtų statinių griovimo – nebesiekiant taikos sutarčių.

Spalio pradžioje Aplinkos ministerija įregistravo siūlymą keisti 2012 metų Vyriausybės nutarimą dėl Kuršių nerijos ir šiame dokumente iš naujo aprašyti, kas leidžiama jautriose kurorto vietose. Pavyzdžiui, būtų keičiama nuostata, kad prie pastato Juodkrantėje, L.Rėzos g. 26A, prie gyvenamojo namo galimas tik vienas priklausinys, nebūtų reikalaujama Nidoje, Lotmiškio g. 1, statinius grąžinti į 2003 metų dydį – reikėtų griauti mažiau pastato dalių nei numetė ankstesnis planas ir t.t.

„Teikiamu projektu siūloma pakoreguoti galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims“, – teigia Aplinkos ministerija, pažyminti, jog tai leistų ir užbaigti teisminius ginčus bei sumažinti valstybes biudžeto išlaidas.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS antradienį sakė, kad Aplinkos ministerijos siūlomam projektui turi pastabų.

„Jie siūlo ne planą koreguoti, o keisti patį Vyriausybės nutarimo tekstą – be planavimo procedūros, mums tai atrodo ne kaip, parašėme pastabas, nors mūsų pastabos jiems – neprivalomos“, – teigė A. Degutis.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.