„Parengtasis rezervas, tokie kaip aš, skirti karo metui papildomoms funkcijoms atlikti“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė A. Anušauskas.

Taip ministras sureagavo į praėjusią savaitę sostinėje apsilankiusio buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso (Beno Hodžeso) kritiką, kad Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių, tačiau jų iš esmės netreniruoja.

Anot ministro, įgūdžių atnaujinimas yra skirtas tiems, kurie per pastaruosius dešimt metų tarnavo kariuomenėje, turi šviežius įgūdžius – tokie žmonės yra vadinami aktyviuoju rezervu.

„(...) juos tikrai galima papildyti, atnaujinti ir turėti aktyvųjį rezervą“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Pasižiūrėkit į mane, aš ir esu parengtasis rezervas. (...) Įsivaizduokit, kad tokių žmonių yra dešimtys tūkstančių, kurie turi tam tikrą karinį parengtumą, bet apmokymas paskutinis buvo prieš trisdešimt metų“, – pridūrė jis.

Pasižiūrėkit į mane, aš ir esu parengtasis rezervas.

Lietuvos aktyvųjį rezervą sudaro apie 27 tūkst. karių, jie reguliariai kviečiami atnaujinti įgūdžių.

Tuo metu parengtąjį rezervą sudaro maždaug 106 tūkst. žmonių.

Ruošiamasi vystyti gynybos pramonę

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ruošia įstatymo pataisas, sudarysiančias sąlygas Lietuvoje vystyti gynybos pramonę, sako ministras A. Anušauskas.

„Mes turime pas save, sakyčiau, tam tikros rūšies gynybos pramonę. Taip, tai dažniausiai technologinė gynybos pramonė, bet esame parengę įstatymo gaires, koncepciją dėl gynybos pramonės ateities“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Manau, kad kai baigsime visus derinimus, atsiras ir teisiniai pagrindai vystytis gynybos pramonei“, – pridūrė jis.

Ministras nedetalizavo, kada įstatymo projektas galėtų būti parengtas.

Kalbėdamas apie bendrus tarptautinius karinės technikos įsigijimus, A. Anušauskas teigė, kad Lietuva „yra pasirašiusi bendrą susitarimą dėl amunicijos įsigijimų Ukrainai ir, tiesą sakant, užsakymų sau“.

Manau, kad kai baigsime visus derinimus, atsiras ir teisiniai pagrindai vystytis gynybos pramonei.

Europos Sąjungos narės praėjusią savaitę patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių.

Įvairiais vertinimais, Ukrainos pajėgos kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių – maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.

Savo ruožtu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau trečiadienį pareiškė, kad visoms NATO šalims remiant nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą ir siekiant atstatyti pajėgumus, situacija dėl reikiamos ginkluotės įsigijimo yra labai sudėtinga.

Anot jo, didesnė problema yra ne lėšų stygius, bet didžiulė paklausa.

V. Rupšys paragino politikus dėl to „daryti tikrai išskirtinius pirkimus arba procesus, kurie tikrai paspartintų“ procesus.

Krašto apsaugos ministras teigė, kad Lietuva pirkimus „kaip įmanoma“ spartina.

„Bet reikia suprasti, kad dabar spartina visos šalys. Taip, yra tam tikros eilės, bet svarbiausia, kad sutartys būtų sudaromos laiku ir įgyvendinamos“, – sakė A. Anušauskas.

„Jeigu kalbame apie įsigijimus, kalbėkime ir apie Lietuvos kariuomenės ateitį, kalbėkime ir apie diviziją, kuriuos planą padarėme su kariuomene, kalbėkime ir apie tai divizijai reikalingus įsigijimus“, – pridūrė jis.

Pasisakė dėl bankų solidarumo mokesčio

Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Taip jis komentavo šią savaitę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą siūlymą iš bankų siekiamas surinkti lėšas panaudoti ne tik karinio mobilumo projektams, bet ir „karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti“.

Mes tiesiog galvojame, kad įstatyme, tame tekste gali būti plačiau įrašyta, ką būtų galima finansuoti už tas lėšas.

„Kad būtų galimybės papildomos, jeigu prireiktų, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas. – Mes tiesiog galvojame, kad įstatyme, tame tekste gali būti plačiau įrašyta, ką būtų galima finansuoti už tas lėšas.“

„Bet yra ir ne dvigubos paskirties infrastruktūra, kuri reikalinga mūsų, kaip priimančios šalies, mūsų kariuomenės poreikiams, pavyzdžiui, kelias, einantis į poligoną. Jis irgi reikalingas“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant civilinės ir karinės infrastruktūros projektus KAM ir Susisiekimo ministerija yra sutarusios juos sinchronizuoti.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.