Ž. Vaičiūnas aiškinosi konservatoriams: opozicija ragina neišduoti Lietuvos interesų

Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą, o pats atsistatydinti iš pareigų neketina.

„Kol nepabaigta, nesudėti paskutiniai dalykai, kad vyktų sinchronizacijos projektas, aš turiu įgyvendinti tuos darbus, kuriuos turiu, o kalbant apie šio susitarimo esmę, jis yra vienas iš instrumentų įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą. Dėl to mes galime kalbėti apie turinį, apie tam tikrą stiprinimą teksto, bet be vienokio ar kitokio susitarimo įstatymas bus negalimas įgyvendinti ir tada, matyt, reikės atsistatydinti“, – žurnalistams sakė energetikos ministras.

Jis sakė negalintis pasakyti, koks bus galutinis Vyriausybės sprendimas, tačiau sakė, kad būtų galima turėti tarpinį variantą – tarp paskelbto vasarį ir šiandien turimo susitarimo.

„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (...) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.

TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Vyriausybei nereikėtų išduoti Lietuvos interesų.

„Pirmiausia neišduoti Lietuvos interesų ir nelaužyti įstatymų, kuriuos patys pasitvirtinome Seime. Tas naujasis susitarimas iš esmės leidžia komerciniams tikslams naudoti Lietuvos techninę infrastruktūrą. Įsipareigojama latviams ir estams, kad jie galės ta infrastruktūra naudotis. Iš esmės tai yra mūsų įstatymo pažeidimas. Tai yra niekaip nepriimtina.

Reikia pripažinti, kad ministras posėdžio metu jau nebuvo įsitikinęs, kad tai pats geriausias kelias. Leido suprasti, kad yra tikimybė, jog neteiks šio susitarimo svarstyti Vyriausybei“, – po posėdžio sakė G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos lyderis tai pavadino „įstatymo pažeidimu“.

„62 proc. techninio srauto bus galima naudoti prekybai, mūsų tinkluose – taip pat. Lietuva atsisako savo suverenios teisės nustatyti apimtis techninio srauto, mažinti jį, užtikrinti saugumą. Tai mažų mažiausia įstatymo pažeidimas.

Matyčiau, einant toliau šiuo keliu, tiek ministrui asmeninę, tiek ir Vyriausybei, jei ji patvirtintų, konstitucinę atsakomybę prieš Lietuvos žmones“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, latviams ir estams reikia paaiškinti, kad tai yra Lietuvos gyvybinis interesas.

„Mes turime šitą nuodą prie savo sienos, ne jie. Jų interesas pragmatinis – galbūt turėti didesnį pasirinkimą elektros ir energijos ir taip toliau“, – sakė TS-LKD atstovas.

G. Landsbergis teigė, kad, jei bus šis sprendimas patvirtintas Vyriausybėje, bus svarstoma jį skųsti Konstituciniam Teismui.

Jo teigimu, latviams galėjo daryti spaudimą Rytų šalys, kurios suinteresuotos Astravo AE veikimu.

„Turime žinių, nepatikrintų, savo diplomatiniais kanalais mėginame susirinkti, kad Latvijos pusėje ganėtinai stipriai gali būti techniniu lygiu daroma įtaka ir mums nedraugiškų valstybių, konkrečiai Rusijos ir Baltarusijos. Neatmestinas variantas, kad būtent sutartis atėjo pasiūlius latviams, o galbūt ir už jų esantiesiems“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas teigė, kad dabartinis susitarimas numato, jog Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūra iš komercinės prekybos yra eliminuojama, tačiau lieka Latvijos, Estijos ir Rusijos infrastruktūra.

„Tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra 4 linijos, 3 – tarp Estijos ir Rusijos, viena – tarp Latvijos ir Rusijos“, – sakė D. Virbickas.

Anot „Litgrid“ vadovo, Lietuva atsijungimui nuo Rytų elektros tinklų yra pasiruošusi.

„Visiškai atjungta Kruonio HAE nuo automatinio rezervavimo sistemos. Esame pasiruošę visas informacines sistemas ir kitas organizacines priemones kitą dieną, kai tik pasileis Astravo AE, įvesti nulinį pralaidumą prekybai tarp Baltarusijos ir Lietuvos, prekyba jau nebevyktų. Paskutinė priemonė – išmontuota viena linija tarp Baltarusijos ir Lietuvos, kuri irgi mažina infrastruktūrines galimybes. Paliktas tik visiškas minimumas ir kitas žingsnis – sinchronizacija“, – teigė D. Virbickas.

Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad dabartinis susitarimas yra parengtas vadovaujantis latvių interesais.

„Maksimalus rezultatas yra, kad visos Baltijos šalys sutinka, kaip ir mes, kad neperkame Astravo AE elektros. Tikslas yra dar aukščiau, kad visa ES tam pritartų. (...) Kas dabar pasiūlyta, latvių išeitinė pozicija, ko jie visada norėjo. Jų interesas – pirkti Astravo elektrą. Buvo susitikimai aukščiausio lygio su Aliaksandru Lukašenka. Už tai mainais gauti didesnes apyvartas per savo uostus, atmušti krovinius, kurie per Klaipėdą eina. Ir šis variantas yra patvirtintas Latvijos Vyriausybėj“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Mes siekiame aukščiausio varianto, o mūsų išeitinė derybinė pozicija yra ne tas aukščiausias variantas, o jau priimtas latvių variantas. Jokiai logikai tai nepasiduoda, faktiškai einame su Maskvai, Minskui ir Latvijai palankia derybine pozicija, kurią ministras neša tvirtinti į Vyriausybę, nors ir sutinka, kad mūsų interesas kitoks“, – tęsė jis.

Ž. Pavilionis taip pat mano, kad Ž. Vaičiūno pozicija derybose yra silpna.

„Net matydami latviai mūsų šitą cirką, jau dabar supranta, kad ministras yra labai silpnas, nes jis jau atstovauja jų pozicijai“, – pridūrė jis.

Ž. Vaičiūnas posėdyje pateikė tris prielaidas, dėl ko šis susitarimas buvo projektuojamas.

„Pirma, sinchronizacija per Lenkiją su žemyniniais Europos tinklais yra tas projektas, kuris tvariai gali apsaugoti Lietuvą ir Baltijos šalis nuo ne tik baltarusiškos, bet ir rusiškos elektros energijos. Ne tik užtikrinti mūsų sistemų integraciją, bet ir užtikrinti tvarią elektros energijos gamybą.

Antrasis dalykas, regioninis susitarimas. Natūralu, kad jis reikalingas, jog tvariai galėtume įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Jeigu buvo anksčiau tokių, kad sinchronizaciją lengva įgyvendinti dvišališkai su Lenkija, deja, tokie projektai buvo pasmerkti nebūčiai.

Trečiasis dalykas, esminis veiksnys – anti-astravinio įstatymo įgyvendinimas. Neturiu jokių abejonių, kad susitarimas leistų įgyvendinti šį“, – posėdyje sakė ministras.

Jis taip pat įvardino tris galimus scenarijus.

„Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas – susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną.

Šiuo metu esame tarp pirmojo ir antrojo varianto. Noriu aiškiai pabrėžti, yra parengtas projektas. Jis nešamas į Vyriausybę, ir Vyriausybė taip pat gali modifikuoti, pateikti pasiūlymus. Esame procese, mano tikslas yra, kad gebėtume pereiti nuo antrojo scenarijaus prie pirmojo“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.