Lietuva tokių žingsnių ėmėsi reaguodama į informaciją, kad Baltarusija ruošiasi į tinklą įjungti antrąjį AE bloką, penktadienį pranešė URM.

„Baltarusijai ruošiantis paleisti jau antrąjį defektų turintį branduolinės jėgainės bloką, slepiant incidentus ir defektus nuo visuomenės, bei Rusijos prezidento grasinimai dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje rodo diktatoriškų režimų neatsakingą elgesį su branduoline energetika ir kelia branduolinę grėsmę visam regionui“, – panešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Astravo AE projekte iki šiol yra daug neišspręstų saugos klausimų, pavyzdžiui, poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams, saugos kultūros, tarptautinių rekomendacijų įgyvendinimo, nurodo URM.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė pirmame ir antrame AE blokuose pernai įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. Pernai balandį AE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui, tačiau apie jo metu nustatytus defektus nepranešta.

Ministerija įžvelgia rizikų, kad techninių defektų jėgainėje bus ir pradėjus naudoti antrąjį bloką. Taip pat pabrėžiama, jog kaimyninėms šalims informacija apie tikrąją AE būklę nėra teikiama, kas pagrįstai stiprina institucijų susirūpinimą ir didina visuomenės baimes.

„Baltarusijos AE yra Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom“ projektas, kurį lydi pasikartojantys incidentai, neįprasti įvykiai, sustabdymai, įrangos gedimai ir neskaidrumo atmosfera. Todėl Lietuva ir toliau kels klausimą dėl sankcijų taikymo Rusijos branduolinės energetikos sektoriui bei valstybinei monopolijai „Rosatom“, – teigė G. Landsbergis.

Astravo AE pirmasis reaktorius pastatytas 2020 metais. Viena didžiausių jėgainės kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.