„Latviai statosi poligoną visai netoli Lietuvos sienos ir siūlome pagalvoti apie tai, ar galimas bendras darbas, kad mes turėtume didelę treniravimosi erdvę, kuri iš esmės mus pakeltų į visai kitą lygį“, – BNS trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak L. Kasčiūno, latviai poligoną planuoja įrengti netoli sienos su Lietuva, tačiau iki šiol nėra aišku, kokio dydžio jis būtų – nuo to priklausytų atstumas nuo sienos.

„Virš Rokiškio kiek kilometrų, čia niekas iki galo negali pasakyt, nes ir latvių skirtingos žinios, priklausomai nuo to, kokio dydžio. Jie kalba apie didžiausią Baltijos šalyse poligoną, tai galima kalbėti apie bendrą projektą, kuris iš viso būtų labai didelis“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Jie kalba apie didžiausią Baltijos šalyse poligoną, tai galima kalbėti apie bendrą projektą, kuris iš viso būtų labai didelis.

Jis pabrėžė, kad „treniravimosi erdvių, poligonų deficitas Vakaruose yra milžiniškas“, ir įkūrus bendrą poligoną su latviais sąjungininkai patys būtų suinteresuoti atvažiuoti treniruotis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Latvija savo poligono dar nepradėjo steigti, o Lietuva orientuojasi į Rūdninkų poligono atkūrimą.

„Latvija pirmiausia turi įsteigti savo poligoną, ji dar tų darbų nėra pradėjusi. Mes savo naują poligoną steigiam Rūdninkuose“, – Seimo komiteto siūlymą trečiadienį komentavo A. Anušauskas.

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą priimti sąjungininkus L. Kasčiūnas teigė, kad „2026 metais turėti visą infrastruktūrą yra rimta ambicija“, bet darbai vyksta pagal planą.

„Mūsų pagrindinis tikslas – brigada čia Lietuvoje – išlieka nepakitęs, mes to siekiam sistemiškai, žingsnis po žingsnio, ruošiam infrastruktūrą. Mes turime būtų pasirengę priimti brigadą 2026 metais, su Vokietija kalbamės ir apie išankstinį ginkluotės dislokavimą tos brigados, apie nuolatinį besirotuojantį batalioną Lietuvoje“, – sakė NSGK vadovas.

„Mes esame jau pakankamai namų darbų padarę ir su Rūdninkų poligonu, jau jie galės ateiti ir treniruotis per artimiausius dvejus metus“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Be kitų dalykų, ruošdamasi priimti Vokietijos brigadą, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną. Seimas Rūdninkų karinį poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu.

Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai birželį Vilniuje paskelbė komunikatą, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.