Trečiadienį komitetas pritarė jo pasiūlymui viešai skelbti duomenis apie Lietuvoje įsteigtų įmonių ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija bei Baltarusija.

Taip pat siūloma stabdyti Rusijos piliečių ar jiems priklausančių įmonių teisę šalyje įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Anot L. Kasčiūno, viešai skelbti Rusijoje ir Baltarusijoje iki šiol dirbančias įmones siūloma siekiant paskanti jas nutraukti šią veiklą.

„Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo, o tai nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“, – teigiama pasiūlymo argumentuose.

Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo.

Taip pat nurodoma, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei praėjusių metų spalį paskelbus mobilizaciją, gerokai išaugo į Lietuvą atvykstančių rusų skaičius.

L. Kasčiūno duomenimis, praėjusiais metais rusai Lietuvoje įsigijo 699 nekilnojamojo turto objektus. Pažymima, kad nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiai perka ir per čia įsteigtas įmones.

Teigiama, kad didėjantis rusų ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams.

„Siekiant sumažinti galimas rizikas tikslinga šiuo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje“, – teigiama projekte.

Minėti siūlymai įrašyti į Vyriausybės pateiktą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Į jį perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, Rusijos piliečių įleidimo ir pan.

Penktadienį Seimas po pateikimo pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisoms bei naujam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui. Vyriausybė prašo šį paketą svarstyti skubos tvarka.

Pateikdama jį užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė Seimui teigė, kad dabar nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina daug tarptautinių sankcijų agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.