Parlamentarai po pateikimo pirmadienį pritarė tokiai Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktai Konstitucijos pataisai. Už ją balsavo 63 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 45 parlamentarai. Į Seimo plenarinių posėdžių salę projektas sugrįš rudenį.
Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen mano, kad siūlomas amžiaus cenzas yra komprominis ir, jos nuomone, turėtų sulaukti plataus palaikymo Seime.
Jos teigimu, šiuo metu 25 metų amžiaus riba, t. y. didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus taikoma riba, yra tik 4 Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lietuvoje.
Tuo tarpu Seimo nariai Aušrinė Armonaitė ir Mykolas Majauskas siūlė leisti siekti Seimo nario mandato jau nuo 18 metų.
„Turime įvertinti tokio siūlymo priėmimo galimybę“, – ragino jie.
Konservatorius Kęstutis Masiulis iniciatyvą keisti Konstitucijoje patekimo į Seimą amžiaus cenzą pavadino „tuščiu oro virpinimu“ ir sakė esą prieš „oro virpinimą“.
Seimo narys Artūras Skardžius suabejojo, ar jauniems žmonėms užteks profesinės patirties.
Siūloma pakeisti Konstitucijos 56 straipsnio pirmoje dalyje nustatytą 25 metų amžiaus ribą į 21 metų ribą, t. y., kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“
Šiuo metu į Seimą kandidatuoti gali asmenys, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni nei 25 metų. Pagal Lietuvoje galiojantį Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, o vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu kandidatu į savivaldybės tarybą gali būti asmuo, sulaukęs 18 metų.
Siūloma, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Naujausi komentarai