„Labai tikiuosi, kad Regionų ministerijos atsiradimas leis net ir geriau valdyti mūsų regionų plėtros pinigus, fondus, kurių įsisavinimas, na, tas žodis nelabai patinka visiems, kurių panaudojimas kol kas yra, deja, ne toks, kokį lūkestį mes turėjome“, – žurnalistams po Regionų plėtros tarybos posėdžio Jurbarke trečiadienį kalbėjo šalies vadovas.

„Ir šiandien mes net nevykdome Nacionalinės regionų plėtros įstatymo penktojo straipsnio nuostatos, kad 30 proc. struktūrinių fondų lėšų būtų panaudojamos per regionus, per jų plėtros programas, iki to skaičiaus trūksta apie 150 mln. eurų“, – pažymėjo jis.

Pasak G. Nausėdos, tai rodo, kad problemų esama, tačiau jas suvokiant galima pasitempti ir padaryti sprendimus, kurie leistų situaciją „ženkliai pagerinti“.

„Svarbiausia, kad ji (Regionų ministerija – BNS) turėtų labai aiškias funkcijas ir kad žmonės, praėjus keleriems metams nuo jos veiklos pradžios, galėtų pasakyti, kad pajuto didesnį dėmesį regionų politikai, kad daugelį klausimų merams, savivaldybių atstovams sekasi spręsti lengviau, nes atsakomybės sritys išmėtytos ne skirtingose ministerijose, o sukoncentruotos vienoje ministerijoje“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, pasirengimas Regionų ministerijos kūrimui vyksta pilnu tempu. Vyriausybė planuoja ją įsteigti nuo 2026-ųjų vidurio.

Kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija, pagrindinis instrumentas investicijoms regionuose yra Vyriausybės patvirtinta Regionų plėtros programa, kurioje jiems iki 2029-ųjų numatyta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Šalies regionai, ministerijos duomenimis, jau suplanavo beveik 70 proc. visų Regionų plėtros programos lėšų.

Prezidentūros anksčiau trečiadienį išplatintame pranešime prezidentas išreiškė lūkestį, kad Regionų ministerija taps pagrindine nacionalinės regioninės politikos formuotoja, taip užtikrinant geresnį vystymąsi, decentralizaciją ir vietos poreikius atitinkančias investicijas.

„Visas kompetencijas, būtinas regionų plėtrai, sutelkus vienoje vietoje, ministras galės politiškai atstovauti visų Lietuvos regionų, savivaldybių ir pilietinės visuomenės partnerių interesams Vyriausybėje. Jam teks uždavinys užtikrinti, kad atskirų ministerijų vykdomos sektorinės reformos teigiamai veiktų regioninę plėtrą, didintų paslaugų prieinamumą gyventojams“, – cituotas šalies vadovas.

G. Nausėda pažymėjo neabejojantis, kad naujai kuriama ministerija taps pagrindine nacionalinės regioninės politikos formuotoja bei koordinatore.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog ministerija prisidės prie spartesnio decentralizavimo proceso.

„Dalis priskirtų valdymo sričių funkcijų turės būti perduotos regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms. Tai leis sprendimus priimti arčiau gyventojų, o vietos institucijoms greičiau reaguoti į pokyčius“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, ministerija turės užtikrinti, kad investicijų politika būtų vykdoma remiantis regionų strategijomis ir poreikiais.

Taip jis kalbėjo per susitikimą su Nacionalinės regionų plėtros tarybos nariais. Taryba yra kolegiali Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

Susitikime dalyvavo vidaus reikalų ministras, Jurbarko, Alytaus, Birštono, Klaipėdos, Marijampolės, Rokiškio, Šiaulių rajono, Telšių, Utenos, Švenčionių merai, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio, Vidaus reikalų ministerijų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Premjeras Gintautas Paluckas kiek anksčiau trečiadienį sakė, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl naujai kuriamos ministerijos funkcijų, o jos steigimui reikalingi įstatymų projektai Seimą pasiekti gali rudens sesijoje.

Vyriausybė naują ministerija ketina įsteigti iki 2026 metų vidurio. Ji būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės čia gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą.

Regionų ministerijos steigimo idėją pernai rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė G. Nausėda, jos įkūrimas įtvirtintas anksčiau priimtoje Vyriausybės programoje.

Remiantis praėjusių metų rugsėjį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, 51,3 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad tokia ministerija nereikalinga. Penktadalis – 21 proc. žmonių – manė, kad Regionų ministerija reikalinga. Dar beveik trečdalis – 27,7 proc. – respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.