Jeigu, vis tik, mokestinė našta gyventojams augtų, šalies vadovas įžvelgia riziką, jog taip gali būti diskredituota pati didesnio gynybos finansavimo idėja.

„Yra ir daugiau pasiūlymų, kurie leistų mums išvengti to mokesčių didinimo, kuris, mano įsitikinimu, diskredituotų pačią idėją, nes visi tada automatiškai suprastų, kad, žiūrėkite, gynybai kaip visada valstybė nesugalvoja nieko geresnio kaip tik eilinį kartą padidinti mokesčius. Tikrai turime daug kitų šaltinių, kuriuos galėtume įveiklinti, bet pačioje pradžioje – didesnis skolinimasis (...) būtų pradinis kelio etapas“, – pirmadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Viską reikia padaryti greitai ir tų konkrečių išlaidų mums reikia šiandien.

Prezidentas pažymi, jog šiuo metu siūlomi papildomų asignavimų šaltiniai yra susiję su vidinių šalies resursų ir finansų įveiklinimu.

„Ilgesniu laikotarpiu tai nebūtinai turi susivesti į mokesčių didinimą ateityje, kadangi mūsų visi pasiūlymai yra nukreipti į tai, kad įveiklintume indėlius, kurių turime labai daug ir kurie dirba šiuo metu ne Lietuvos naudai, nes indėlių apimtis yra kur kas didesnė nei paskolų apimtis. Įveiklinkime pensijų fondų turtą, kuris šiuo metu absoliučia dalimi daugumoje atvejų plaukia į užsienio rinkas“, – pasiūlymus priminė šalies vadovas.

„Yra, be to, ir kitų sprendimų, kurie konkrečiai susiję su Lietuvos banko pelno įmokomis – jau šių metų pavasario sesijoje aš ketinu pateikti įstatymo pataisą, kuri kiek kitaip traktuos Lietuvos banko atskaitymus į biudžetą ir tikrai čia galėtume tikėtis reikšmingų papildomų pajamų“, – nurodė jis.

Visgi, pripažino G. Nausėda, tokie siūlymai ir jų įgyvendinimas reikalaus papildomo laiko. Todėl, nurodė jis, artimiausiu laikotarpiu didžiąją dalį papildomų gynybos asignavimų sudarys valstybės skolintos lėšos.  

„Viską reikia padaryti greitai ir tų konkrečių išlaidų mums reikia šiandien. Todėl pradžioje iš tikrųjų svorio centras būtų didesnis skolinimasis. Tam yra visos prielaidos – net ir Europos Komisijos prezidentė visiškai neseniai pareiškė, jau labai drąsiai ir atvirai, kad išlaidos gynybai bus traktuojamos visiškai kitaip nei standartinės išlaidos. Tam pasitarnaus Europos investicijų bankas“, – pridūrė prezidentas.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.