„Mes su Gintare Skaiste ruošiam pasiūlymą, kuris nebus mokestinis, bet radom vidinį resursą, susijusį su valstybinėmis įmonėmis, kur galima per metus surinkti apie 300 mln. eurų – kas iš principo yra pirmų kitų metų visos šitos mokestinė reformos nauda gynybai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Yra įmonės sukaupusios tam tikrą kapitalą, tam tikrą pelną, kuriuo galima labiau dalintis su valstybės poreikiais – tokiais pirmiausia prioritetiniais kaip gynyba“, – pridūrė politikas.

Anot jo, formulę, kaip tokį siūlymą būtų galima įgyvendinti, Seimui teikti planuojama kitą savaitę.

Vyriausybės patvirtintoje mokesčių pertvarkoje, kuri bus teikiama Seimui, gynybai kitąmet planuojama papildomai surinkti 345,7 mln. eurų, 2027 m. – 513,5 mln. eurų.

Į Valstybės gynybos fondą siūloma skirti draudimo mokesčio (vadinamo saugumo įnašo) ir saldžių gėrimų apmokestinimo, padidinto pelno mokesčio pajamas, dalį visų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir nekilnojamojo turto mokesčio pajamų.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.