Ji taip kalbėjo pirmadienį Prezidentūroje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Auginu Europą 2025“, kuriame pirmosios ponios ir sveikatos specialistai diskutavo, kaip pagerinti Europos demografinę situaciją, ragino stiprinti paramą šeimoms.

„Lietuvoje gimstamumo dinamika atspindi bendras Europos ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) šalių demografines tendencijas, o paskutiniu metu gimstamumo lygis yra itin žemas“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

„Deja, Europos Sąjungoje gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius, o tai kelia didelių iššūkių Europos ateičiai“, – teigė ji.

Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo kur kas mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.

Tarptautinio valiutos fondo spalį pateiktais duomenimis, Lietuva susiduria su smarkiu demografiniu spaudimu, skatinamu žemo gimstamumo ir ilgus metus trukusios neigiamos migracijos. Pasak TVF, 1998–2019 metais darbingo amžiaus žmonių sumažėjo nuo 2,34 mln. iki 1,81 mln., nors 2024-aisiais ūgtelėjo iki 1,89 milijono.

Pasak D. Nausėdienės, riziką kelią ir vykstantys „fundamentalūs šeimos sampratos pokyčiai“, „klibantys kultūriniai šeimos pamatai“, gimstamumas regionuose.

„Pirmas vaikas pagimdomas kur kas vėlesniame amžiuje ir, atitinkamai, antras ar ir trečias vaikas – pagimdomas gerokai perkopus 30 metų amžių. Tačiau nėštumas vėlyvame amžiuje stipriai didina su naujagimio ir motinos sveikata susijusią medicininę riziką ir iš esmės mažina tikimybę pastoti“, – tikino ji.

Pirmosios ponios teigimu, poveikį gimstamumui turi ekonominiai sunkmečiai, pragyvenimo išlaidų krizės, Rusijos karas prieš Ukrainą.