Politinės jėgos skyriai į partijos pirmininkus buvo iškėlę tris kandidatus – R. Žemaitaitį bei dvi jo pavaduotojas Daivą Žebelienę bei Liną Šukytę-Korsakę.

Tačiau, dar vykstant balsavimui R. Žemaitaitis žurnalistams sakė, jog minėtos kandidatės nusprendė posto nesiekti.

„Daivos argumentas buvo, kad užleidžia poziciją man kaip buvusiam pirmininkui, o Lina nori toliau siekti ir toliau darbuotis Seimo Sveikatos reikalų komitete kaip pirmininkė, nori važiuoti po rajonus, regionus ir, kaip mano pavaduotoja, nori stiprinti skyrius“, – sakė politikas.

Už R. Žemaitaitį slaptame balsavime pasisakė 73 „aušriečiai“, vienas buvo prieš, o aštuoni susilaikė.

„Nemuno aušros“ pirmininkas renkamas dvejiems metams.

R. Žemaitaitis partijai vadovauja nuo jos įkūrimo 2023 metais. Seimo nario pareigas jis eina nuo 2009 metų, yra buvęs Seimo vicepirmininku, anksčiau priklausė ir vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“, „Laisvės ir teisingumo“ partijoms.

Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad R. Žemaitaitis dėl antisemitinių pasisakymų sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. Pernai rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.

Vilniaus apygardos teismas savo ruožtu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje „aušriečių“ lyderis kaltinamas neapykantos kurstymu ir Holokausto neigimu.

„Nemuno aušra“ priklauso valdančiajai koalicijai, Seime partija turi 18 narių frakciją.

„Aušriečiai“ turi skyrius 35 šalies savivaldybėse.