„Tas Henrio Kissingerio (buvęs JAV valstybės sekretorius – red. past.) mąstymas būdingas ir Europai nuo istorijos pradžios. Taip mąsto tik kelios valstybės, kurios sprendžia visus reikalus ir pasaulio pusiausvyrą. Visos kitos valstybės yra arba įtakos zonose, arba buferinėse zonose. Mes matome H. Kissingerio mąstymą tam tikruose sluoksniuose Europoje ir šioje vietoje nėra vietos nei Lietuvai, nei Ukrainai. Yra ir Lietuvos dalies, ypač kairiųjų, socialdemokratų ir valstiečių mąstyme buvo tas pragmatinis mąstymas. Prisiminkime diskusijas, kurios visai neseniai buvo tarp pragmatininkų ir vertybininkų“, – teigė A. Januška.
Anot diplomato, Rusija yra blogis, su kuriuo neįmanoma sugyventi.
Nebeverta kartoti senų klaidų, kai buvo įsivaizduojama, kad su tokiu blogiu kaip Rusija galima sugyventi.
„Pasaulis be abejo yra pasikeitęs, nes H. Kissingerio pasaulyje Rusija nėra blogis. Tai yra tiesiog valstybė, turinti savo galią ir ji tokia pat, kaip ir Amerika. Pasaulis yra pasikeitęs, nes šiuo metu dauguma pasaulio nėra to H. Kissingerio mąstymo ir visi supranta, kad tai, kas vyksta, yra blogis ir blogis turi būti nugalėtas, nes, jeigu tas blogis nebus nugalėtas, tai tada jis toliau kartosis. Nebeverta kartoti senų klaidų, kai buvo įsivaizduojama, kad su tokiu blogiu kaip Rusija galima sugyventi“, – kalbėjo A. Januška.
Pasaulyje nemažai politinių lyderių mąsto taip, kaip H. Kissingeris: reikia atiduoti Rusijai dalį Ukrainos ir tokiu būdu išspręsti konfliktą.
„Aš manau, kad tų lyderių galbūt nėra tiek daug, bet tas mąstymas vis tiek daro įtaką. Pažiūrėkime, kokios diskusijos buvo pačioje Vokietijoje. Ten buvo kritikuojama ir praeita Vyriausybė, ir šita, kad jos nemato nieko tarp Vokietijos ir Rusijos, lyg yra tuščia erdvė: nėra Baltijos šalių, nėra Lenkijos, yra tik Rusijos interesai, į kuriuos reikia žiūrėti. Iki šiol gyvas saugumo nedalomumo principas, kuris sako (tai pripažįsta ir prancūzai, ir vokiečiai, deja), kad be Rusijos nėra Europos saugumo. Tai reiškia, kad Rusija gali spręsti, ką daryti su Ukraina ir su Baltijos šalimis. Tokia politika nėra priimtina ir mažesnių šalių interesas yra, kad baigtųsi šitos istorijos ir galima sukurti Europos saugumą be Rusijos“, – aiškino diplomatas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vyriausybė deda pastangas sustiprinti Lietuvos saugumą, o prezidentas galėtų pasistengti ir labiau, sakė A. Januška.
„Visada norisi daugiau, kai kalbam apie Lietuvą, nes ta krizė ir karas yra tam tikras galimybių metas, kurį būtina išnaudoti padėti Ukrainai, susitvarkyti savo regiono ir valstybės saugumą. Tas aktyvumas matomas, Vyriausybė daro daug ir prezidentas, žinoma, prisideda prie to, kiek gali. Kartais galėtų ir daugiau“, – dėstė A. Januška.
Jeigu įvyktų taip, kad rusai užpultų Lietuvą, tai nebebūtų laiko diskusijoms.
Kitą mėnesį bus Madrido NATO susirinkimas, kurio metu vyks diskusija dėl strateginės koncepcijos pakeitimo. Rusijos kariuomenei nusprendus įsiveržti į Lietuvą laiko diskusijoms nebebus, teigė Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.
„NATO susitikimai svarbūs dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, mes tikimės didesnio NATO aktyvumo Ukrainoje ir apsisprendimo tiekti ginklus, tačiau ir Lietuvai yra svarbu, nes vyksta diskusija dėl tam tikros strateginės koncepcijos pakeitimo. Galime įsivaizduoti, kad kažkokia virvutė mūsų regione įtempta, jeigu Rusija įžengia, virvutė sutabaluoja, skambutis suskamba ir tada NATO turi spręsti, ką toliau daryti. Kol mes matom, kas vyksta dabar: kaip elgiasi Vengrija, Turkija, jeigu įvyktų taip, kad rusai užpultų, tai nebebūtų laiko diskusijoms. Priešakinės gynybos principas yra svarbus, kada nebereikia diskusijų, o tiesiog, jei įvyksta agresijos aktas, iškart yra gynyba“, – sakė A. Januška.
„Lietuvoje turi būti 5 tūkst. pajėgumų, kurie iš karto galėtų pradėti kovą, tą pačią sekundę ginti kiekvieną centimetrą, o ne leisti užimti ir po to atkovoti“, – pridūrė diplomatas.
Jeigu Madride nebus priimtas sprendimas stiprinti NATO šalių gynybą, tai bus Baltijos šalių nesėkmė.
„Reikia didelio aktyvumo iš Lietuvos prezidento, kad tai būtų pasiekta, nes kitaip tai bus tikrai didelė problema“, – teigė A. Januška.
93-ioji karo Ukrainoje diena
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
