Lietuvos delegacijos vadovas Algirdas Butkevičius ir konservatorius Egidijus Vareikis dalyvaus pirmadienį Strasbūre prasidedančioje parlamentinės asamblėjos sesijoje, o renginį boikotuos konservatorius Emanuelis Zingeris ir liberalas Simonas Gentvilas.

Pastarieji du parlamentarai taip protestuoja prieš šių metų vasarą priimtą sprendimą sugrąžinti Rusiją į asamblėją.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaiko į sesiją nusprendusius vykti politikus.

A. Butkevičius BNS sakė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių regiono šalys rugsėjį tarėsi, kaip bendrai reaguoti sprendimą grąžinti Rusiją. Pasak jo, buvo nutarta, kad geriausia būtų vykti į sesiją ir ten dėstyti savo poziciją dėl Rusijos grąžinimo.

„Nuspręsta, kad geriausia su tuo kovoti galime vietoje“, – BNS sakė Lietuvos delegacijos vadovas.

Jis tvirtino, kad šalies delegacija protestuodama boikotuos kitą savaitę vyksiantį renginį, skirtą paminėti 70-ąsias Europos Tarybos įkūrimo metines.

Boikotas

Seimo valdyba prieš kurį laiką patvirtino visų keturių Lietuvos delegacijos narių komandiruotes į Strasbūrą, tačiau E. Zingeris ir S. Gentvilas galiausiai nutarė į sesiją nevykti.

Valdyba penktadienį patvirtino šių Seimo narių prašymus nevykti, BNS sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

„Nusprendžiau praleisti asamblėjos rudens sesijos posėdžius rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, nedalyvauti nei komitetų, nei frakcijų, nei asamblėjos šios sesijos veikloje“, – BNS sakė E. Zingeris.

„Tokią moralinę krizę asamblėja pasiekė pirmąsyk per visą savo egzistavimo laikotarpį“, – pridūrė jis.

Tokią moralinę krizę asamblėja pasiekė pirmąsyk per visą savo egzistavimo laikotarpį.

Pasak politiko, tokią poziciją nulėmė ukrainiečių delegacijos vadovės asamblėjoje Jelizavetos Jasko prašymas, Rusijos atsisakymas vykdyti Europos Tarybos rezoliucijas dėl agresijos prieš Ukrainą, „MH17“ lėktuvo numušimo ir žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje.

E. Zingeris taip pat pasmerkė tai, kad Rusijos valdžia atsisakė bendradarbiauti Europos Taryboje nagrinėjant opozicionieriaus Boriso Nemcovo „baisios politinės žmogžudystės Kremliaus prieigose“ aplinkybes.

Anot Seimo nario, boikotuoti asamblėjos sesiją dabar yra tinkamas žingsnis, nes šeštadienį sukanka Molotovo-Ribentropo pakto slaptojo protokolo 80-osios metinės.

„Mums šiomis dienomis sėdėti vienoje salėje su tais, kurie neigia šio niekšingo suokalbio pasekmes Baltijos šalims ir Lenkijai, yra mažų mažiausiai neetiška. Žinoma, galima pasisakyti dėl Rusijos ir dalyvaujant pačioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, bet laikino nedalyvavimo politinės raiškos metodas yra aiškesnis“, – sakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad Rusija neįgyvendino Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos 1996 metų reikalavimo mokėti kompensacijas buvusių okupuotų Baltijos šalių Sibiro tremtiniams ir politiniams Gulago kaliniams.

„Priešingai, Rusija net sustabdė mūsų jaunimo ekspedicijas į Sibirą bei iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą“, – kalbėjo E. Zingeris.

S. Gentvilas BNS tvirtino, kad Rusijos parlamentarai į asamblėją grąžinti nepaisant to, kad šalis nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.

„Kaip galima atgal priimti šalį, kuri nepadarė nė žingsnio, kad pasikeistų?“, – kalbėjo parlamentaras.

Ministerija remia vykstančiuosius

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos politikų nuvykimas į sesiją duos daugiau naudos, nei boikotas.

Pasak ministro Lino Linkevičiaus atstovės spaudai, parlamentarai turės galimybę išsakyti šalies poziciją ne tik per sesiją, bet ir per susitikimą su Prancūzijos Europos reikalų ministre Amelie de Montchalin (Ameli de Monšalen).

„URM nuomone, Lietuvos delegacijos dalyvavimas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje yra svarbus, siekiant išsakyti savo poziciją tiek sesijos metu, tiek ir numatytame susitikime su Prancūzijos Europos reikalų ministre dėl nepritarimo asamblėjos vykdomai nuolaidžiavimo politikai Rusijos atžvilgiu“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos.

Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.

Vidurio ir Rytų Europos šalys teigia, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją siunčia tarptautinei bendruomenei netinkamą signalą, nes Maskva nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.

Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija.

Tarybos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.