„Įvertinant tą situaciją, kurioje esame, geopolitinę situaciją, kas darosi, aš manau, kad tikrai verta tą dalyką padaryti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovas.
Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Seimas antradienį nusprendė pakartotinai svarstyti teikiamas praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
Šalies vadovas teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Prezidentas siūlo Seimui nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą draudžiama visais atvejais, tačiau laivų su branduolinėmis jėgainėmis atveju palikti ribotą išimtį, kai tai neprieštarauja valstybės saugumui.
Pasak J. Oleko, verta svarstyti galimybę Lietuvai atsidurti po kitų NATO valstybių siūlomu „branduoliniu skėčiu“, bet dėl to reikia susitarimo Valstybės gynimo taryboje (VGT).
„Aš manau, kad tikrai tai geras pasiūlymas. Tokio skėčio reikia. Esame po NATO skėčiu, bet įforminimo ir diskusijų, ir kokie sprendimai turėtų būti, man atrodo, kad reikia to aiškumo ir tikrai mes jau gal tokiuose smulkesniuose susitikimų rateliuose diskutuojame apie tai. Matyt, kad toks bendras galbūt ir Valstybės gynimo tarybos sutarimas toks tikrai būtų reikalingas“, – kalbėjo J. Olekas.
Parlamento vadovas patikslino, kad apie galimybę jungtis prie branduolinių atgrasymo iniciatyvų „mažuose rateliuose“ aptariamos su Lietuvos politikais, o ne užsienio partneriais.
„Pirmiausia reikia ne šokti kaip Pilypui iš kanapių su kažkokia iniciatyva, bet reikia pasitarti, kad ta iniciatyva būtų deramai paruošta, suderinta ir kad būtų galima priimti sprendimą. Nes ko labiausiai nereikėtų, tai nereikėtų tokių iniciatyvų, kurios nebus palaikytos arba jos suklups. (...) Geriau susėsti, susitarti, kokie bus žingsniai, kokios apimties ar net kokios formuluotės būtų tikslesnės, ir tada su ta iniciatyva išeiti ir sulaukti plataus palaikymo“, – dėstė Seimo pirmininkas.
„Dabar kalbėjome apie įplaukimą į uostą, kitas dalykas, praskridimas virš Lietuvos oro erdvės, tai tokių dalykų reikia, reikia juos visus labai normaliai pasianalizuoti ir tada susidėlioti, kas kas galėtų būti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, pernai apie galimybę keisti Konstituciją buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ji sakė, kad apie pagrindinio šalies įstatymo keitimo galimybę reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
Tuo metu dabartinis ministras Robertas Kaunas teigia, kad Lietuva pasitiki JAV užtikrinamu atgrasymu, nors Prancūzija planuoja padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlo Europai savo branduolinį skėtį.
Kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
(be temos)