„Visi žinome, kad tai (nėščioms moterims vartoti alkoholį. - ELTA) yra labai žalinga ir nėra saugaus kiekio. Tikiuosi, kad visos būsimos mamos tą supranta, tačiau uždrausti ar pastatyti policininką prie kiekvienos būsimo mamos yra neįmanoma ir nerealu. Todėl apie draudimus šioje situacijoje kalbėti neverta ir nerealu, o verta kalbėti apie švietimą ir pagalbą toms mamoms, kurios atsidūrė sunkiose situacijose“, - „Žinių radijui“ sakė opozicijos lyderė.

V. Pranckietis trečiadienį pareiškė, kad yra kuriama teisinė bazė, kuri turėtų apsaugoti dar negimusius kūdikius nuo alkoholiu piktnaudžiaujančių motinų. Parlamento vadovas „Žinių radijui“ užsiminė, kad siekiant, jog nepasikartotų visuomenėje rezonansą sukėlusios girtų gimdyvių istorijos, bus priimtas įstatymas, kurio objektas - draudimas besilaukiančiai moteriai gerti alkoholį.

Seimo vadovas šią poziciją deklaravo, komentuodamas visuomenę šokiravusią istoriją, kai Klaipėdoje gimė mergaitė, kurios alkoholio koncentracija kraujyje siekė daugiau nei 4 promiles. Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė, kad yra poreikis pradėti kalbėtis dar negimusio vaiko apsaugos tema.

ELTA primena, kad balandžio 13 d. Klaipėdos ligoninėje neblaivi anykštėnė pagimdė kūdikį, kuriam nustatytas daugiau nei 4 promilių girtumas. Mažylės išgyvenimą medikai vadina stebuklu. Kokia bus judviejų ateitis, spręs Vaikų teisių apsaugos tarnybos.

Ivertino A. Juozaitį: tai nesolidu

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad kandidato į prezidentus filosofo Arvydo Juozaičio ketvirtadienio vakaro akibrokštas, kada jis demonstratyviai išėjo iš net neįpusėjusių nacionalinio transliuotojo organizuotų debatų, yra nesolidus.

„Man pasirodė, kad tai nėra labai solidus veiksmas. Kita vertus, tai yra taip pat galima rinkiminės kampanijos strategija - kovoti prieš vadinamąją „mainstream mediją“. Kaip žinoma, ji buvo naudojama įvairiuose rinkimuose“, - penktadienį „Žinių radijui“ sakė liberalė.

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš vykusios prezidento posto siekiančių veikėjų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis - LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.

„Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (...). Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai, ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems - po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas - ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, - užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis.

Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių - ekonomistui Gitanui Nausėdai.

„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau - kaip tautinę šventę su pasibučiavimais, su viskuo. (...) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, - piktinosi A. Juozaitis ir išėjo iš LRT salės, kurioje vyko tiesioginė transliacija.

Apie Vyriausybės ataskaitą: trūko savikritikos

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad opozicijos Vyriausybės ataskaitai skirtas balas - 0 - yra labiau simbolinis įvertinimas. Politikės teigimu, juo norėjosi atkreipti dėmesį į sritis, kur pažangos buvo mažai.

Man šioje Vyriausybės ataskaitoje labiausiai užkliuvo savikritiškumo stoka. Tai yra toks žanras, kai reikia save pagirti, tačiau tarp pasiekimų ataskaitoje buvo vardijami ir tie dalykai, kurie pasiekimams priskirti negali būti.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, labiausiai ataskaitoje buvo pasigesta kritiško požiūrio į savo darbus.

„Matot, 0 yra tiek pat objektyvus įvertinimas, kiek ir 9, kurį parašė Ramūnas Karbauskis. Tai tikrai subjektyvių vertinimų klausimas. Man šioje Vyriausybės ataskaitoje labiausiai užkliuvo savikritiškumo stoka. Tai yra toks žanras, kai reikia save pagirti, tačiau tarp pasiekimų ataskaitoje buvo vardijami ir tie dalykai, kurie pasiekimams priskirti negali būti“, - teigė Seimo narė.

Pasak opozicijos lyderės, didžiausią klausimą sukėlė švietimo reformos traktavimas.

„Prisiminkime, kad etatinis mokytojo apmokėjimas sukėlė didžiausią šios Vyriausybės krizę, kuri pareikalavo trijų ministrų atstatydinimo, ir tikrai negalėtų būti priskirti prie Vyriausybės pasiekimų“.

Kaip teigia V. Čmilytė-Nielsen, ataskaitoje yra ir gerų dalykų, yra „puikiai dirbančių ministrų“, tačiau ji teigia esą paskirto balo - 0 - tikslas buvo parodyti, kad praėjusiais metais problemų būta nemažai, o pažangos stokojo.

ELTA primena, kad Vyriausybės 2018 m. ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai veiklos rezultatai ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai. Premjeras Saulius Skvernelis ataskaitą Seimui pateikė balandžio 11 dieną.

V. Bako iniciatyva garbės nedaro

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad „valstiečio“ Vytauto Bako užregistruota iniciatyva uždrausti tabako ir alkoholio verslui būti visuomenės informavimo priemonių savininkais - rinkimų kampanijos elementas.

„V. Bako pavienes iniciatyvas galima būtų analizuoti per tokią rimtesnę prizmę. Dabar įsibėgėjus rinkimų kampanijai, vėl suaktyvėjo sisteminis veikimas prieš žiniasklaidą, ir V. Bako ši iniciatyva yra dar vienas jos (rinkimų kampanijos. - ELTA) požymis (...), pavyzdžių netrūksta, ir aš tai traktuoju, kaip pasirinktą strategiją rinkimams kovoti prieš žiniasklaidą. Manau, tai garbės nedaro“, - penktadienį ,,Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicijos lyderė klausia, kodėl nekeliamas klausimas uždrausti remti žiniasklaidą ir verslui, kuris remiasi, pavyzdžiui, trąšomis.

„Kelčiau klausimą, kokie dar verslininkai negali remti žiniasklaidos ir negali turėti sąsajos su žiniasklaida. Tikrai galime labai toli nueiti, ir ar verslininkai, kurie verčiasi trąšomis, gali finansuoti žiniasklaidą? Mes einame slidžiu keliu, pasikartosiu, suaktyvėjimas tokių iniciatyvų, likus dviem savaitėm iki rinkimų, nėra atsitiktinis“, - šaržavo V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip ELTA jau skelbė, siūloma uždrausti tabako ir alkoholio produktų gamybos ar prekybos verslu užsiimantiems juridiniams ir fiziniams asmenims tuo pat metu būti visuomenės informavimo priemonių savininkais ar valdytojais.

Tokią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Pagal siūlomą projektą, visuomenės informavimo priemonių savininkais ar valdytojais negalėtų būti „fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba“.

V. Bako nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas pašalintų interesų konfliktą, kylantį tarp žiniasklaidos priemonių savininkų ar valdytojų socialinės atsakomybės ir pelno siekiančios veiklos, susijusios su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba.

Premjeras Saulius Skvernelis nemano, kad siūlymas uždrausti tabako ir alkoholio verslui būti visuomenės informavimo priemonių savininkais nukreiptas į konkrečias įmones, ir sako, kad palaikytų diskusijas šiuo klausimu.

„Tikrai nenorėčiau minėti konkrečių pavadinimų, matyt, tas V. Bako vadovaujamo NSGK tyrimas atskleidė platesnę problemą. Jeigu būtų taikoma vienai ar kitai įmonei, tikrai būtų nepriimtina. (...) Palaikyčiau, svarstyčiau, diskutuočiau“, - sakė premjeras žurnalistams.