Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius skeptiškai vertina galimybę surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Anot jo, didesnį dvigubos pilietybės taikymą reikėtų numatyti Pilietybės įstatyme.

„Mano įsitikinimu, šioje vietoje reikia konceptualiai peržiūrėti įstatymą. Jeigu matysime, kad yra galimybė tiesiog pateikti pataisas, mes jas pateiksime. Jeigu matysime, kad reikia dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą, irgi siūlysime tą daryti“, - pirmadienį per spaudos konferenciją teigė jis.

„Esu šalininkas to, kad šią problemą reikėtų spręsti net ne referendumo keliu“, - sakė politikas.

A.Kubilius tvirtino referendumui nepritariantis, nes manąs, kad juo tiesiog gali būti nepasiektas norimas rezultatas. Mat Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės gali būti keičiamas tik referendumu, o siūlomą pataisą privalėtų palaikyti daugiau kaip 50 proc. visų rinkėjų.

„O tai reiškia, kad referendumo perspektyva gali būti labai miglota“, - kalbėjo A.Kubilius.

Jo teigimu, nepaisant to, kada Lietuvos piliečiai emigravo - iki 1990 metų ar po jų - visiems jiems turėtų būti sudaryta galimybė turėti dvigubą pilietybę.

„Aš visą laiką pasisakiau už tai, kad lietuvių kilmės asmenys, išvykę iš Lietuvos nesvarbu kada, turėtų teisę į dvigubą pilietybę, ypač jeigu jie būtų išvykę į Europos Sąjungos ir NATO valstybes“, - aiškino konservatorius.

Pasak jo, keičiant įstatymą ar Konstituciją taip pat būtina atsižvelgti, kaip jų nuostatos atrodys po 30 ar 50 metų. Pagal dabartinį įstatymą, tuo pačiu metu užsienyje išeivių šeimose gimę vaikai būtų traktuojami skirtingai.

„(...) toje pačioje išeivijoje bus gimusių vaikų 2010 ar 2020 metais, kurių vieni tėvai bus antros kartos išeiviai, kiti - trečios kartos. Tuo metu visi vaikai bus gimę kur nors Detroite ar Santa Monikoje. Įtariu, kad pagal dabar galiojančius įstatymus jie bus traktuojami skirtingai. Vieniems bus suteikta teisė į dvigubą pilietybę, kitiems nebus (...). Jeigu suteikta teisė į dvigubą pilietybę pirmai ir antrai išeivių kartai, tikrai nematau, kodėl reikėtų sunkiai pagrindžiamai apriboti tokią teisę trečiai išeivių kartai“, - svarstė A.Kubilius.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o tam reikalingas referendumas. Jame Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją balsavus daugiau kaip pusei visų rinkėjų.

Šalies vadovai šią savaitę išsakė poziciją, jog reikia ruoštis referendumui dėl dvigubos pilietybės. Premjero ir Seimo pirmininkės vertinimu, jis galėtų vykti kartu su 2016 metų rinkimais.

Pilietybės instituto liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.

Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei, ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.