Prezidento patarėjo teigimu, panašus įstatymas galioja Lietuvoje, todėl esą būtų neteisinga kritikuoti kitas valstybes, jeigu jos pasuka panašiu keliu kaip Lietuva.

„Pasigirdo nemažai kritikuojančių prezidentą Gitaną Nausėdą, kodėl jis nepasirašė tokio pobūdžio laiško. Mano galva, būtų veidmainiška pasirašyti tokį laišką ir smerkti kitas valstybes, kai tuo pačiu metu Lietuvoje galioja labai panašus įstatymas“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo P. Mačiulis.

Prezidentūros Vidaus politikos grupės vadovas primena, kad Lietuvoje galiojančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos, kuriomis apribota galimybė vaikams teikti informaciją LGBT temomis, buvo priimtos 2008-2012 metų Seimo kadencijoje, kurioje valdančiąją daugumą sudarė ir prezidentą dėl nepasirašyto laiško kritikavę konservatoriai.

„Šį įstatymą priėmė 2009 m. Seimo daugumoje buvę konservatoriai su Andriumi Kubiliumi priešakyje. Ir tas įstatymas galioja ir šiuo metu“, – priminė prezidento patarėjas, kartu pabrėždamas, kad Lietuva nebuvo vienintelė šio laiško nepasirašiusi valstybė.

Šį įstatymą priėmė 2009 m. Seimo daugumoje buvę konservatoriai su Andriumi Kubiliumi priešakyje. Ir tas įstatymas galioja ir šiuo metu.

„Verta atkreipti dėmesį į tai, kad ne visa Europos Sąjunga yra prieš Lenkiją ir Vengriją. Plačiai nuskambėjusį laišką, kuris buvo labai garsiai nušviestas ir Lietuvoje, kuriuo buvo smerkiama Vengrija, nepasirašė 10 Europos Sąjungos valstybių“, – tikino P. Mačiulis.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje daliai ES lyderių smerkiant Vengriją, priėmusią įstatymą, kuriuo draudžiama nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema, prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad ne visa kritika, tenkanti Viktoro Orbano vadovaujamai Vengrijos Vyriausybei, yra teisinga.

„Mes pirmiausia turime kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ES. Šiandien diskusija vyko kartais nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga. Pirmiausia turime įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė, ir tik tada imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – žurnalistams tuomet Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tačiau kitaip mano daugiau nei pusė ES valstybių lyderių. Jie Vengrijoje priimtą įstatymą laiko neatitinkančiu ES vertybėms ir skatinančių homofobiją. Daugiau nei pusė ES priklausančių šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, pasirašė bendrą Belgijos inicijuotą pareiškimą, kuriame išreiškiamas „didelis nerimas“ dėl Vengrijoje išleisto įstatymo.

„Stigmatizuojant LGBTQ žmones, pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią apibrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tarptautinės teisės įstatymai“, ­– teigiama pareiškime.

Lietuvos prezidentas parašo po šiuo pareikšimu nepadėjo. Pasak jo, ne laiškais yra sprendžiamos problemos.

„Iš tikrųjų šiandien Lietuvoje nesame sureguliavę vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų ir tikiuosi, kad padarysime tą rudenį, apsvarstę visus aspektus, argumentus, gerbdami mūsų Konstituciją ir kitus įstatymus ir tą padarysime kaip suvereni valstybė. Niekas neturi nurodinėti mums ar teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šitų žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė“, – savo sprendimą tuomet aiškino G. Nausėda.