Tuo pačiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) prašoma išimti iš viešumos Desovietizacijos komisijos posėdžio įrašą ir ateityje tiesiogines posėdžių transliacijas vykdyti tik gavus komisijos pirmininko sutikimą.
Tokias rekomendacijas Seimo komisija priėmė antradienį apsvarsčiusi gautą Desovietizacijos komisijos kreipimąsi, kuriuo šios komisijos nariai informavo stabdantys darbą, nes nebepasitiki LGGRTC teikiamu techniniu aptarnavimu.
„Visi esame suinteresuoti, kad komisija dirbtų sklandžiai, be jokių trikdžių“, – Seimo komisijos posėdyje sakė jos pirmininkė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.
Konfliktas tarp LGGRTC ir Desovietizacijos komisijos kilo centrui inicijavus rugpjūčio 7 dienos komisijos posėdžio transliaciją, garso įrašas buvo paskelbtas centro interneto svetainėje.
Apie tai sužinoję Desovietizacijos komisijos nariai sustabdė savo veiklą, nebesvarstė numatytų klausimų ir kreipėsi į Seimą, teigdami, jog komisijos posėdžiai yra darbiniai, nežinant konteksto jie gali būti klaidingai suprasti ir interpretuoti, o jų viešinimas gali kelti grėsmę narių saugumui.
„Priešiškos valstybei jėgos gali naudoti šias diskusijas, duomenis, sprendimo priėmimo mechanizmą, individualių narių nuomones prieš valstybę, atskiras institucijas ir atskirus komisijos narius (dėl darbo su šiais klausimais jau yra persekiojami Lietuvos piliečiai). Komisija laiko tai šiurkščiu Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento pažeidimu ir įrankiu galimam komisijos narių persekiojimui įteikimu“, – rašoma penkių Desovietizacijos komisijos narių pareiškime.
Pagal įstatymą LGGRTC yra atsakingas už Desovietizacijos komisijos sprendimų viešinimą.
Genocido centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys pabrėžė, kad centras taip pat nori, jog komisija tęstų darbą.
„Mes esame už tai, kad komisija tęstų savo darbą, nes tai yra labai svarbi komisija, jos veikla labai rūpi visuomenei, dėl to mes norėjome, kad visuomenė kuo plačiau ir tiesiogiai matytų, kokie klausimai nagrinėjami, kokie sprendimai priimami ir kodėl jie priimami, kokia argumentacija, kokia motyvacija. Dėl to buvo pirmas bandymas (...) parodyti tiesioginę vaizdo transliaciją“, – BNS sakė A. Bubnys.
Anot jo, garso įrašas, sukėlęs komisijos pasipiktinimą, bus išimtas iš viešosios erdvės.
LGGRTC vadovas pažymėjo, kad centras stengiasi aprūpinti Desovietizacijos komisiją visomis būtinomis priemonėmis.
„Ko reikės komisijai iš mūsų – organizacinių ar techninių priemonių – mes pagal galimybes stengsimės užtikrinti. Komisija turi savo darbo vietą Tuskulėnų memorialiniame parke, komisijos pirmininkas aprūpintas kompiuteriu, telefonu, nors jis jau nebedirba kaip vyresnysis patarėjas, bet darbo priemonės jam paliktos“, – tvirtino A. Bubnys.
Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas po Seimo komisijos posėdžio antradienį BNS sakė lauksiąs, kaip LGGRTC įgyvendins Seimo rekomendacijas.
Kita vertus, jis neabejojo, jog komisija atnaujins darbą ir jau rugsėjį rinksis į posėdį.
„Neabejoju, kad mes dirbsime (...) Manau, kad susirinksime kažkur apie rugsėjo vidurį“, – teigė V. Karčiauskas.
Desovietizacijos komisija įgyvendina Lietuvoje nuo praėjusių metų gegužės galiojantį totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą.
Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Seimo sudaryta Desovietizacijos komisija teikia išvadą, ar konkretus viešasis objektas nepažeidžia nustatyto draudimo, o galutinį sprendimą dėl tokio objekto pašalinimo arba nepašalinimo priima LGGRTC generalinis direktorius.
Naujausi komentarai