Dabar atlyginimai nustatomi pagal savivaldybės gyventojų skaičių, jas skirstant į tas, kuriose gyvena 100 tūkst. gyventojų, ir tas, kuriose ne.

„Atlyginimų skirstymas pagal gyventojų skaičių yra neadekvatus ir sunkiai paaiškinamas. Dabar merai ir jų pavaduotojai yra visiškai nesuinteresuoti vadovaujamos institucijos gerais rezultatais, nes jų atlyginimai yra fiksuoti. Didžiausius atlyginimus gauna Vilniaus rajono, Utenos ir Šalčininkų savivaldybių vadovai, nors būtent šios savivaldybės pagal daugumą parametrų yra atsiliekančios, o merai, kuriems sekasi, uždirba bent keletą kartų mažiau nei net nedidelių įmonių direktoriai. Esant tokiai neteisybei neįmanoma motyvuoti geriausių kandidatų dalyvauti merų rinkimuose“, - sako K. Masiulis.

2014 m. Seime buvo registruotas siūlymas merų ir jų pavaduotojų algas susieti su vidutiniu atlyginimu toje savivaldybėje, tačiau Seimo Teisės departamentas tokį siūlymą įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai. Pagal pataisas, mero ir pavaduotojų pareiginę algą būtų tvirtinusi savivaldybės taryba, ji nebūtų galėjusi viršyti 2,5, o vicemero - 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių. K. Masiulio teigimu, pusei vadovų atlyginimai būtų galėję didėti, pusei mažėti.

„Kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad būtų atlaisvintas kelias merų atlyginimus susieti su rezultatais ir ekonomine regiono situacija. Normaliose įstaigose atlyginimas priklauso nuo darbo pasiekimų, todėl merai neturėtų būti išimtis. Jeigu savivaldybės vadovai pritraukia investicijų, gražinama aplinka, gyventojai patenkinti, tai negaila ir mokėti daugiau, tačiau jei savivaldybė degraduoja, klesti šešėlinė ekonomika, visi emigruoja, o lobsta tik vienas meras, tai taip negali būti“, - teigia Seimo narių grupės atstovas K. Masiulis.

Europos vietos savivaldos chartijoje, kurią yra ratifikavusi Lietuva, rekomenduojama sudaryti tokias darbo sąlygas savivaldybėse, kurios leistų samdyti aukštos kvalifikacijos personalą, atsižvelgiant į jų nuopelnus ir kompetenciją.