Jai šią savaitę pritarė Seimo valdyba.
„Turime problemą, kad parlamento kompleksas nėra statytas šiems (parlamentinio darbo – BNS) poreikiams. Trečiuosius rūmus turime kaip profsąjungoms statytus, šituos (pirmuosius – BNS) kaip LTSR Aukščiausiajai Tarybai, paskui pristatyti antrieji rūmai, aibė kitų patalpų, bet jie nebuvo skirti parlamentinei veiklai“, – BNS sakė Seimo kancleris Algirdas Stončaitis.
Anot jo, rūmai statyti, rekonstruoti, įrenginėti skirtingu metu, todėl reikia suderinti skirtingų laikotarpių sprendinius.
„Reikia, sakyčiau, vientisos studijos ir matymo“, – pabrėžė jis.
Pasak kanclerio, dabar Seime eksponuojama daug įvairių žmonių portretų, o tai atrodo jau kaip „praeitas laikotarpis“.
„Per tuos daugiau kaip tris dešimtmečius tai, kas buvo aktualu prieš 20 metų, 25 metus, atvaizdavimas tų istorinių įvykių, parlamentarizmo vystymosi, jis tiesiog paseno. Supraskim, kad užaugo naujos kartos, kurioms vien nuotraukų eksponavimas atrodo kaip stabai kartais. O perduoti istoriją, perduoti Lietuvos parlamentarizmo vystymąsi jaunosioms kartoms reikia šiuolaikiškomis priemonėmis“, – BNS sakė jis.
Seimo rūmų interjero koncepcijos projektą parengė fotomenininkė Vaiva Abromaitytė, architektė Marija Gučaitė ir grafikos dizainerė Anželika Jalmokaitė.
„Šiuo metu visuose trijuose Seimo rūmuose pasigendama estetinio vientisumo ir šiuolaikinio dizaino sprendimų“, – teigė M. Gučaitė.
Pasak jos, koncepcijoje apžvelgtos vizualiai reikšmingos Seimo rūmų erdvės, kurias siūloma sutvarkyti iki 2027 metų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai Tarybai.
Tačiau A. Stončaitis abejojo, ar pavyks iki to laiko įgyvendinti visus sumanymus, bet garantavo, kad darbai bus pradėti kitąmet ir daromi palaipsniui.
Koncepcijoje numatyta kai kuriuos baldus pakeisti į modulinius, projektuotus pagal Seimo rūmų architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kurtų baldų prototipą.
Taip pat siūloma įrengti papildomą drabužinę, tualetą, atnaujinti ekspozicijų įrangą, pagyvinti kai kurių erdvių spalvas, detaliai suplanuota, kur, kas turėtų būti eksponuojama.
Pagal sumanymą, ant sienų pakabintose nuotraukose, tapybos darbuose, dokumentuose turėtų būti atspindėti svarbiausi Lietuvos istorijos momentai, Lietuvos parlamentarizmo kelias, istorinės asmenybės. Taip pat suplanuotos vietos, kur būtų eksponuojamos buvusių parlamento vadovų, reportažinės svečių fotografijos, meno kūriniai.
Sausio 13-osios galeriją, kur kabo šiam įvykiui skirtos fotografijos, siūloma apšviesti, kad ji būtų matoma iš lauko ir papildytų netoliese įrengtą Sausio 13-osios memorialą.
Pirmųjų rūmų Vitražo galerijoje siūloma atsisakyti iš 300 tūkst. trispalvių apyrankių padarytų Gediminaičių stulpų, nes jie darko vieną gražiausių Seimo rūmų erdvių ir užgožia vertingus Kazio Morkūno vitražus.
„Lietuvos pirmininkavimo metais Vitražo galerijoje pristatytume du šiuolaikinius Lietuvos menininkus, tarpdisciplininio meno kūrėjus Rey Bartkų ir Žilviną Kempiną, būtų sukurtos ir eksponuojamos modernios šviesos ir garso instaliacijos“, – teigė architektė.
Pirmininkavimo laikotarpiu taip pat siūloma parengti interaktyvią parodą apie UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui priklausančius Lietuvos objektus.
Antrų Seimo rūmų fojė, nuo kur paprastai prasideda svečių ekskursijos parlamento rūmuose, siūloma pastatyti Seimo pastatų komplekso maketą, pakabinti istorinių pastato fotografijų.
„Seimo kavinę reikėtų pertvarkyti iš esmės, jis tikrai nebeatitinka šiuolaikinio dizaino standartų“, – teigė M. Gučaitė.
Seimo kavinę reikėtų pertvarkyti iš esmės.
Seimo kancleris pabrėžė, kad Seimo rūmai yra kultūros paveldo vertybė, todėl visi pakeitimai bus daromi laikantis paveldosaugos reikalavimų.
Jo teigimu, bendra darbų suma dar nežinoma, tačiau ji neturėtų būti labai didelė, juoba, kad darbus planuojama atlikti palaipsniui.
„Svarbiausia, kad būtų išvengta tokio fragmentiškumo ir nereikalingo pinigų mėtymo, kad būtų investuojama kryptingai. O kiek tai išvis kainuotų... Nekalbame apie milijonus, čia ne tie skaičiai yra. Manau, kad iš to bus, kaip lietuviai sako, žiauriai didelė nauda“, – tvirtino A. Stončaitis.
Anot jo, įgyvendinti minėtą koncepciją planuojama pradėti kitąmet.
Šiemet Seimo kanceliarija tvarkė plenarinių posėdžių salę ir remontavo istorinę Kovo 11-osios salę.
Seimo rūmus Vilniuje sudaro trys pastatai, kurie pastatyti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Pirmieji arba centriniai rūmai buvusio stadiono vietoje pradėti statyti 1976 metų balandžio mėnesį. Pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą jie buvo skirti retai posėdžiavusiai Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai.
Panašiu metu greta statytų administracinių pastatų paskirtis buvo kitokia – viename veikė sovietinė Finansų ministerija, kitame – Profesinių sąjungų centro taryba. Pastarasis pastatas, dabar antrieji Seimo rūmai, 2007 metais rekonstruoti, juose įrengta šiuolaikinė plenarinių posėdžių salė.
Visas Seimo rūmų kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
(be temos)