Valdantieji bandė blokuoti šio klausimo įtraukimą į ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau opozicija surinko 47 Seimo narių parašus, kad projektas būtų į darbotvarkę įrašytas privaloma tvarka.

Seimo statutas numato, jog klausimas į darbotvarkę įrašomas privalomai ne mažesnės kaip trečdalio Seimo narių – 47 parlamentarų – grupės raštišku reikalavimu.

BNS rašė, kad konservatoriai rugpjūtį surinko būtiną Seimo narių parašų skaičių po siūlymu sudaryti G. Palucko apkaltos komisiją.

Šią iniciatyvą parėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai ir demokratė Agnė Širinskienė. Apkaltai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau 36 parlamentarų parašų.

Apkaltos iniciatyvoje nurodoma, kad eidamas Seimo nario ir premjero pareigas G. Paluckas galimai rūpinosi savo įmonių „Garnis“ ir „Emus“ reikalais, dalyvavo priimant verslo sprendimus, veikė jų interesais.

Apkaltos iniciatorių teigimu, tam tikri faktai leidžia manyti, kad politikas Seimo nario statusą naudojo savo ir kito verslo partnerio privačiai naudai gauti.

Anot jų, yra pagrindas teigti, jog Seimo narys G. Paluckas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, mat joje nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Kaip rašė BNS, G. Paluckas iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė rugpjūtį teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities ryšių bei veiklos.

Politikas liko dirbti Seimo nariu.