Krašto apsaugos ministerijai (KAM) reikia skirti daugiau lėšų įsigijimams, nes šiuo metu didžioji dalis tenka tik esamai sistemai išlaikyti, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Trečiadienį komitetui buvo pristatyta informacija dėl Krašto apsaugos ministerijos planuojamų ir vykdomų įsigijimų. Daugiausiai diskusijų kelia sraigtasparnių pirkimas - opozicija laikosi nuomonės, jog visus tris reikia pirkti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, kai šiuo metu du bus įsigyjami iš KAM biudžeto.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistam paaiškinio, jog civilines gelbėjimo ir paieškos funkcijas vykdys tik vienas iš trijų naujai perkamų sraigtasparnių - tas, kuris perkamas iš ES lėšų.

Tuo metu kiti du sraigtasparniai, kurie perkami tik iš KAM lėšų, bus skirti kariuomenės funkcijoms vykdyti.

„Mes perkame ne tik gyventojams gelbėti, bet ir ypatingai apsirūpinti savo karinius poreikius. Todėl mes manome, kad apie civilinius sraigtasparnius galėsime pakalbėti vėliau, bet mums reikia turėti savo sraigtasparnius, nes šiuo etu mes naudojamės Rusijos gamybos sraigtasparniais MI, kurie reikalauja daug remonto, bet kadangi tokia situacija nėra visai stabili, žinome, kas dedasi, mes nenorėtume likti tokioje neapibrėžtoje padėtyje, kad labai priklausytume nuo Rusijos gamintojų suteikiamų paslaugų arba ne. Todėl apsisprendėme vieną įsigyti tik už ES lėšas, kuris bus naudojamas tik civiliniams dalykams, o kitus du perkamės už savas, kad galėtume funkcijas atlikti tinkamas - tiek Lietuvos kariuomenei, tiek oro policijos misijai, nes jiems irgi labai svarbu užtikrinti paiešką ir gelbėjimą, jei kas nors atsitiktų ypatingai virš jūros“, - aiškino J.Olekas.

Anot jo, jei visi sraigtasparniai būtų perkami už ES lėšas, tuomet tektų juos naudoti išimtinai civiliniams gelbėjimo ir paieškos darbams, kariuomenė savo reikmėms tokių sraigtasparnių negalėtų naudoti.

„Mūsų buvo pastaba, kad šiuo metu iš KAM biudžeto tik 11 proc. eina įsigijimui, o beveik 65 proc. - sistemai išlaikyti, ta proporcija turi keistis. Ir aišku, kad viskas priklauso nuo finansavimo. Toks finansavimas kaip dabar mūsų gynybinius pajėgumus menkina“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.

„Reikia rimtai peržiūrėti (gynybos finansavimą - BNS), atnaujint susitarimą (dėl BVP dalies gynybai - BNS), ypač Ukrainos, Krymo fone, didesnį dėmesį turime skirti krašto gynybai, ir, svarbiausia, finansavimui. Per tuos 2009-2011 metus beveik 400 milijonų neteko krašto apsauga, dabar reikia kompensuoti tuos praradimus, bet tam reikia laiko“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Jis pripažino, kad komiteto nariai nėra visiškai patenkinti, jog KAM sąskaita tenka pirkti sraigtasparnius, tačiau sako buvęs patikintas, kad kitų galimybių nėra. „Dėl sraigtasparnių buvo pasakyta, kad šiuo metu sutarta juos įsigyti, vieną sraigtasparnį iš ES lėšų o du - iš krašto apsaugos, nes jie reikalingi atliekant oro misiją. Kaip mums paaiškino ministras, šiandien kitų galimybių nėra, aišku, mes nesam visiškai patenkinti, mes manom, kad geriausia būtų iš ES lėšų", - sakė komiteto pirmininkas.

Aštriausiai sraigtasparnių pirkimą KAM biudžeto sąskaita kritikuoja buvusi krašto apsaugos ministrė, NSGK narė konservatorė Rasa Juknevičienė.

„Jie labai reikalingi gelbėjimo darbams, civilinei funkcijai vykdyti, todėl Vyriausybė turėjo rasti galimybę iš ES lėšų tuos sraigtasparnius įsigyti, bet kadangi neturi jokios atsakomybės, nepavykus susitarti, kaip suprantu, su Aplinkos ministerija, dabar tenka pinigus atimti iš pačios svarbiausios krašto apsaugos sistemos srities, sausumos pajėgų, o jiems ir taip trūksta", - žurnalistams sakė buvusi ministrė.

„Mes visi kalbame, kad reikia didinti gynybai lėšas, tai dabar ne tik kad nedidiname, bet ir atimame. Tai neatsakingas žingsnis, apgailėtinas žingsnis, ir man gaila, kad taip neatsakingai elgiamasi“, - kalbėjo konservatorė.

Kitas opozicinių konservatorių atstovas NSGK Arvydas Anušauskas sakė, jog geriau sraigtasparnius būtų buvę finansuoti ne KAM sąskaita, tačiau jis pažymėjo, kad sraigtasparnius įsigyti reikia, nes „intencija vis tiek išlieka bendra - atsisakyti rusiškų „Mi“.

„Dalies opozicijos nuomone, reikėjo savo laiku Vyriausybei priimti šiek tiek kitą sprendimą, galbūt išties naudotis dalimi europinių lėšų, kurios buvo kitoms reikmėms. Kaip žinia, savo laiku tokio sprendimo buvo atsisakyta, jis sukritikuotas, dabar yra sprendimas, kad sraigtasparniai bus perkami, bet, kadangi lėšos nebuvo numatytos iš asignavimų, kai kurios sritys nukentės. Dalis tų darbų, kurie buvo numatyti padaryti, nusikels į ateitį“, - kalbėjo A.Anušauskas.

KAM praėjusią savaitę pranešė peržiūrėjusi šiemet jai skirtus valstybės asignavimus investicijų projektams ir numatė skirti beveik 29,8 mln. litų pradinei įmokai už du sraigtasparnius.

2014 metų KAM biudžete papildomų lėšų sraigtasparniams įsigyti nebuvo suplanuota, todėl lėšų pradinei įmokai ketinama skirti apkarpius asignavimus, už kuriuos, pavyzdžiui, turėjo būti įsigyjamos transporto priemonės bei specialioji technika Sausumos bei Logistikos pajėgoms, taip pat Sausumos ir Logistikos pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemos, simuliacinės sistemos ir treniruokliai krašto apsaugos sistemos personalo rengimui ir kt.

Pasak KAM, sumažinus asignavimus numatytiems investicijų projektams, esami krašto apsaugos sistemos pajėgumai nebus atnaujinami ir modernizuojami, o jų plėtra nusikels į vėlesnius laikotarpius.

KAM 2013 metų spalį pasirašė 180 mln. litų vertės sutartį su Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanijos EADS valdoma įmone „Eurocopter“ dėl trijų sraigtasparnių AS 365 „Dauphin“ pirkimo.

Vieno iš jų finansavimas užtikrintas iš 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos.