„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vykdydami savo konstitucinę pareigą vertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos atskirų narių veiklą bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 219 straipsnio 1 dalimi, teikiame interpeliaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir reikalaujame atsakyti į šiuos klausimus:

Neturint pandemijos suvaldymo strategijos ir veiksmų plano, jos valdymas tapo iš esmės nederinamas ir padrikas, pasidavęs nuolat kylančių grėsmių gaivališkam „gesinimui“.

1. Savo darbą pradėjote pandemijos sąlygomis ir skelbėte apie 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, tuo galimai sukurdamas klaidingą įsivaizdavimą dėl ekspertų įtraukimo ir tinkamo pasirengimo pandemijos valdymui. Tačiau šis planas visuomenei nebuvo pateiktas, jis nebuvo pristatytas ir dalimis, kaip vėliau buvo žadama ministro pasisakymuose (2021 metų sausio mėnesį). Įvardintos pandemijos valdymo priemonės viso labo tebuvo pandemijos stebėsenos rodiklių reikšmės (kaip antai užsikrėtimų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų ir pan.), kuriomis, beje, savo darbinėje veikloje, kaip paskirtasis būti Operacijų vadovu ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo valdymo, niekada nesinaudojote nustatydamas ribojimus dėl veiklų ir (arba) asmenų judėjimo ir siekdamas efektyvesnio pandemijos valdymo. Neturint pandemijos suvaldymo strategijos ir veiksmų plano, jos valdymas tapo iš esmės nederinamas ir padrikas, pasidavęs nuolat kylančių grėsmių gaivališkam „gesinimui“. Seimui pradėjus kalbėti apie galimą interpeliaciją, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svetainėje buvo paskelbtas dokumentas, pavadintas COVID-19 valdymo strategija, kuriame surašyti teiginiai prieštarauja jūsų viešiems pasisakymams, metaduomenyse matoma jog jo rengėjas yra Jurgita Sejonienė, o sukūrimo data yra gerokai vėlesnė, nei jūsų kalbos apie turimą planą.

1.1. Kodėl buvo meluojama visuomenei apie pandemijos suvaldymo planą, o dokumentas paskelbtas tik pradėjus kalbėti apie galimą interpeliaciją ir kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija?

1.2. 2021 metų kovo mėnesį, prisidengdamas tik Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijomis, Jūs asmeniškai priėmėte sprendimą, laikinai 2 dienoms stabdyti, skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kai realiai sprendimo dienos išvakarėse vos kelios valandos po viešai paskelbto Jūsų sprendimo, buvo gautos Europos vaistų agentūros (EVA) galutinės išvados dėl šios vakcinos patikimumo. Kokios tikrosios priežastys lėmė šio sprendimo priėmimą? Kokių priemonių ėmėtės ištaisyti šiai klaidai, kuri buvo pirmas žingsnis sugriovęs pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina, o tai įtakojo pasitikėjimą ir kitomis COVID-19 vakcinomis?

1.3. Jūsų manymu, kaip komunikacijos ekspertų chaotiška pavadinta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) komunikacija paveikė visuomenės pasitikėjimą vakcinomis? Kodėl Jums pradėjus vadovauti SAM skubiai nebuvo pradėtas vakcinacijos viešinimo kampanijos pirkimas arba galvojama kaip persvarstyti prieš tai buvusios SAM viešinimo kampanijos planą, nors buvo žinoma, kad vakcinos yra užsakytos ir bet kada gali būti pradėtas jų tiekimas Lietuvai? Kaip žinoma, pirmosios vakcinos nuo COVID-19 Lietuvą pasiekė 2020 metų gruodžio 26 dieną, o medicinos personalas pradėtas skiepyti 2020 metų gruodžio 27 dieną.

1.4. Kodėl pasirinkote iš esmės prievartinę vakcinacijos strategiją, neatsižvelgdami į psichologinę visuomenės būklę, augantį susipriešinimą ir tarptautinių organizacijų įspėjimus bei mokslines publikacijas, kad prievarta gali paskatinti didesnį nepasitikėjimą vakcinoms ar net priešinimąsi vakcinacijai? Ar sprendimai buvo derinami su ekspertais ir medikais?

1.5. SAM svetainėje skelbiamoje COVID-19 valdymo strategijoje siūloma „pašalinti trūkumus dėl pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo imunoprofilaktikos nuo COVID-19 kontekste“ tačiau viešuose komentaruose jūs teigiate, kad kalbėjimas apie tokios žalos atlyginimą yra „neurolingvistinis programavimas“. Kokia tikroji jūsų nuomonė dėl žalos atlyginimo?

2. Kodėl Vyriausybei pradėjus darbą buvo leista nukelti infekcinių ligų klasterio kūrimą į paskutinius šios Vyriausybės darbo metus, kai tuo tarpu infekcinių ligų klasteris būtų leidęs sustiprinti Lietuvos atsaką į pandemiją ir geriau pasirengti ateities infekcinių ligų keliamiems iššūkiams?

2.1. Pasigirdus kritikai buvo pareikšta, kad infekcinių ligų klasterio projekto įgyvendinimas ankstinamas. Koks yra galutinis šio projekto įgyvendinimo terminas?

Kodėl pandemijos metu didelė dalis įstaigų, reikšmingų teikiant pagalbą žmonėms, yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis?

3. Kodėl pandemijos metu didelė dalis įstaigų, reikšmingų teikiant pagalbą žmonėms, yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis? Be vadovo išlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaujantis anoniminiu skundu atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas, regionines paslaugas koordinuojančios Šiaulių Respublikinės ligoninės vadovas ir t. t. Likusios institucijos yra nuolat audituojamos, net perkant išorės auditus, nors yra atlikti ministerijos auditai.

3.1. Ar ministro tikslas yra sukompromituoti vadovus, juos atleisti ir visiškai destabilizuoti įstaigų veiklą pandemijos sąlygomis?

3.2. Kodėl bandoma ieškoti institucijų vadovų, prieš tai aiškiai neapsisprendus apie tai, kokia numatoma šių institucijų ateitis, ar jas planuojama naikinti, sujungti ar kitai reorganizuoti?

4. Sprendimus dėl vakcinų įsigijimo ir jų portfelio diversifikavimo priėmė dar praėjusioji Vyriausybė. Tai suteikė Lietuvai išskirtines galimybes užtikrinti savo gyventojų apsaugą. Tačiau šia sukurta galimybe taip ir nebuvo tinkamai pasinaudota, nes nuo pat pradžių nebuvo aiškios vakcinacijos strategijos, buvo neįvertintos vakcinacijos apimtys ir reikalingi mechanizmai, vakcinuojamų asmenų eilės sudarymas ir keitimas buvo chaotiškas (dalis ekspertų siūlymų, dalis politiniai sprendimai), pradžioje pradėtas ne vienas tyrimas dėl neva be eilės gauto skiepo SAM buvo naudojamas kaip „damoklo kardas“. Dėl nekompetencijos numatyti reikiamus veiksmus pradžioje strigo ir vakcinų tiekimas, buvo keičiami paslaugų tiekėjai gabenat vakcinas. 

4.1. Kodėl dar gegužės mėnesį pastebėjus lėtėjančią vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją nebuvo imtasi papildomų ir savalaikių priemonių, kurios kaip kitose valstybėse būtų leidę pasiekti 100 proc. vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją (šiai grupei specifiška komunikacija, vienkartinės išmokos, nuvykimas skiepyti į namus, galimybė pasiskiepyti kiekvienoje vaistinėje ar pas kiekvieną šeimos gydytoją ir kt.)?

4.2. Kodėl visa vakcinacija buvo palikta savivaldybių atsakomybei, o SAM dalyvavo tik kaip vakcinų tiekimo organizatorius ir vakcinacijos eilės nustatytojas?

4.3. Kiek valstybės biudžeto lėšomis įsigytų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų nuo pat vakcinų tiekimo pradžios, t. y. 2020 metų gruodžio 26 dienos, buvo nepanaudota, pasibaigus jų galiojimo laikui, ir teko jas utilizuoti? Kokių veiksmų ėmėtės, kad nesusidarytų situacijų, kaip pavyzdžiui, kuomet išpilama net 14,4 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių (2021 metų liepos mėnesį)?

4.4. Kodėl nebuvo išleistos rekomendacijos savivaldybėms dėl pavėžėjimo paslaugų, o pilotinis projektas bendradarbiaujant su Lietuvos paštu pradėtas vykdyti tik rudenį, dramatiškai keičiantis pandeminei situacijai?

4.5. Jūsų manymu, kodėl šių metų rudens sergamumo rodikliai yra daug aukštesni negu 2020 metų rudens rodikliai, nepaisant to, kad esame pilnai apsirūpinę vakcinomis, šiuo metu nėra kaukių deficito, dezinfekcinio skysčio, medicinos prietaisų trūkumo, yra sukurti gydymo metodai, gausu mokslinės informacijos ir tyrimų apie COVID-19 virusą bei kuriami vaistai?

4.6. Koks pasiektas progresas plečiant vakcinaciją vaistinėse? Kiek procentų šeimos gydytojų institucijų jau fiziškai turi vakcinas bei galimybę skiepyti nuo COVID-19 infekcijos?

4.7. Kuo remiantis buvo priimtas sprendimas nuo 2021 m. liepos 1 d. skatinti šeimos gydytojus, mokant jiems 5 eurų dydžio skatinimo priedą už kiekvieną paskatintą ir vakcinuotą asmenį, tačiau šeimos gydytojų kabinetai nebuvo aprūpinti vakcinavimui reikalingomis vakcinomis ir iki šiol nėra pilnai aprūpinti? 2021 m. spalio 6 d. viešai teigėte, kad bus organizuojama mėnesio akcija ir šeimos gydytojams už sutikusi skiepytis senjorą bus skiriama 30 eurų išmoka. Ar tokia akcija buvo vykdoma? Jei taip, kokie yra šios akcijos rezultatai? Jei ši akcija nebuvo vykdoma, dėl kokių priežasčių jos buvo atsisakyti?

4.8. Kuo remiantis buvo priimti sprendimai atšaukti kaukių dėvėjimą uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, nors buvo žinoma, kad pasiskiepijęs asmuo gali nešioti virusą ir jį platinti, taip pat gali sirgti COVID-19 liga? Ar nemanote, kad toks sprendimas yra jau per metus susiformavusių gyventojų įpročių (dėvėti kaukes, plauti ar dezinfekuoti rankas ir pan.) keitimas ir žingsnis atgal pandemijos valdyme?

4.9. Kuo remiantis buvo atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės kuo anksčiau nustatyti ar asmuo neserga COVID-19 liga?

Kuo remiantis buvo atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės kuo anksčiau nustatyti ar asmuo neserga COVID-19 liga?

4.10. Kuo remiantis priimti sprendimai, kad asmenys, kurie yra pasiskiepiję ir turėjo artimą kontaktą su sergančiu COVID-19 (pavyzdžiui, vaikai su paskiepytais tėvais) ir toliau gali laisvai judėti ir eiti į darbą, pramogauti ir t. t. be jokių apribojimų ir jiems ilgą laiką buvo tik rekomendacija po 3 dienų pasidaryti PGR testus? Jūsų nuomone, kiek tokie jūsų sprendimai skatino plisti virusą?

4.11. Kaip jums sekasi įgyvendinti užsikrėtusių COVID-19 virusu asmenų kontaktų atsekamumą, nes kadencijos pradžioje sakėte, kad vienas būtinų pasiekti rodiklių yra susirgusiųjų asmenų nustatymas, atsekimas ir izoliavimas per 48 val. Be kita ko, jūs tuo metu teigėte, kad turi būti apskritai peržiūrėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbas taip, kad būtų koncentruojamasi į efektyviausius darbus, pavyzdžiui, kad nebebūtų ieškoma kontaktų, jei tai trunka ilgiau nei 36–48 val., nes vėliau tai praranda prasmę. Šiandien šio centro funkcijos liko neperžiūrėtos ir procesai vyksta kaip vyko, dažnu atveju COVID-19 virusu užsikrėtę asmenys žinute (tik žinute, o ne skambučio) sulaukia jau po pasveikimo arba iš viso nieko nesulaukia, nors savo pilietinę pareigą užpildyti anketas atlieka pirmą ligos dieną. Koks šiandien yra kontaktų atsekimo algoritmas, nes kadenciją pradėjęs jūs akcentavote, kad dabar atvejų ištyrimas užtrunka ir 3–4 dienas, o taip būti neturėtų? Per kiek laiko atsekami kontaktai? Kodėl apie tai nėra supažindinama visuomenė?

5. Kodėl buvo dirbtinai užvilkintas LNSS šakos sutarties pasirašymas? Jis, galėjęs įvykti dar iki 2021 m. biudžeto peržiūros liepos mėnesį, buvo užvilkintas, – net pakeisti derybų grupės vadovai. Nebuvo jis pasirašytas iki suplanuojant ir pateikiant Seimui svarstyti bei tvirtinti jau ateinančiųjų metų PSDF biudžetą.

5.1. Kodėl sutartis nepasirašyta iki pateikiant PSDF biudžetą? Ar toks sutarties vilkinimas nebuvo aiškus ženklas medikų bendruomenei, kad vengiama ilgalaikių įsipareigojimų?

5.2. Kodėl COVID-19 pandemijos metu pasiūlėte didinti medikų atlyginimus tik 6 proc. žinant, kad praktiškai visą augimą sunaikins tokiu pat ar net didesniu procentu auganti infliacija? 

5.3. Kiek ateinančiais metais yra suplanuota didinti gydytojų rezidentų, bei visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokestį?

6. Kodėl Seime pristatinėdamas įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma įstatyme įvardintų aiškių įplaukų šaltinių į Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, teigėte, kad tai neturės jokios įtakos fondo dydžiui, o į fondas bus net didinamas, tačiau pristatant 2022 metų biudžetą jau matome, kad fondas yra mažinamas, o ne didinamas? Ar nemanote, kad turite prisiimti asmeninę atsakomybę dėl mažėjančių galimybių plėtoti visuomenės sveikatos projektus, socialinę komunikaciją ir kt.?

7. Pastaruoju metu ministerija įsivėlė į viešųjų pirkimų skandalus („Kitokie pasikalbėjimai“, ministro ir jo aplinkos nuotraukų pirkimas, kai nuotraukos kaina siekia daugiau kaip 50 eurų, o visa reprezentacinėms Jūsų politinės komandos nuotraukoms išleista suma siekia 5000 eurų).

7.1. Kaip buvęs Valstybės kontrolierius, kaip vertinate tokius SAM pirkimus?

7.2. Kaip buvo priimti sprendimai dėl aukščiau nurodytų pirkimų?

7.3. 2021 metų lapkričio 12 d. ministerija informavo pareiškėjus, kad nutraukia vakcinacijos nuo COVID-19 skatinimo komunikacijos kampanijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų projekto konkurso procedūras. Tai įvyko po viešai ne kartą išsakytų pažadų, kad komunikacijos kampanija turėtų prasidėti vasarą ar rugsėjį. Kodėl jums nepavyksta užtikrinti esminių SAM vykstančių procesų?

8. Pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas Seime, kuriomis buvo sumažinta konkurencija kompensuojamųjų vaistų rinkoje, teigėte jog bus imamasi kitų, vaistų kainą galinčių sumažinti priemonių. Tačiau nei viena priemonė iki šiol nėra įgyvendinta. Iki šiol nėra atgaivintas mechanizmas dėl bendrų brangių vaistų pirkimų su Višegrado šalimis ir neįvyko nė vienas ekspertų susitikimas, iki šiol nėra suprogramuota ir neveikia nuotolinė receptinių kompensuojamųjų vaistų nuotolinės prekybos platforma. Brangstantys vaistai didina PSDF išlaidas, kurios galėtų būti panaudojamos tiek naujų paslaugų finansavimui, tiek medikų darbo užmokesčio didinimui. Kodėl nesiimama jokių veiksmų konkurencijai vaistų rinkoje skatinti?

9. Kodėl palaikėte Vyriausybės išvadą dėl Seime pateiktų alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo projektų, Vyriausybės posėdyje balsuodamas už alkoholio kontrolės silpninimą ir taip sumenkindamas savo ministerijos komandos darbą ir pateiktą kitokią nuomonę? Kodėl nesutikote su Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės Lietuvoje raginimu nepalaikyti alkoholio kontrolės liberalizavimo?

Ką jūs, kaip ministras, padarėte per tuos metus, kad būtų skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, būtų vykdoma rūkymo prevencija?

10. Kaip galite paaiškinti savo siekius griauti 30 metų Lietuvos pasirinktą sveikatos politikos kursą ir vystyti pirminę sveikatos priežiūrą bei šeimos gydymo instituciją, kuomet jūsų komanda siūlo griauti tai kas buvo tiek metų kurta ir leisti sujungti pirminę ir stacionarinę sveikatos priežiūrą?

11. Jūs šiandien sakote, kad sveikatos apsaugos sistema yra neefektyvi ir būtina ją keisti, tačiau į pasiūlymus kaip sistema galėtų būti keičiama jūs ir jūsų vadovaujama ministerija reaguoja vangiai, o dar dažniau apsiriboja tik formaliu atsakymu. Ar jums žinoma, kad iš esmės neperžiūrėjus ir nenustačius naujų įkainių už tam tikras sveikatos paslaugas (pavyzdžiui, lėtinės, sunkios ligos, komplikuoti atvejai) šiandien už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo patvirtinta bazinė kaina dažnai nepadengia net Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) veiklos išlaidų, susijusių su ASPĮ tiesiogine veikla, t. y. jų sąnaudų?  Kodėl iki šiol nėra įvertinta reali situacija dėl ASPĮ teikiamų paslaugų tinkamo finansavimo, o tiesiog konstatuojama, kad įstaigos dirba neefektyviai?

12. Seimo sveikatos reikalų komitete svarstant Seimo šio rudens sesijos darbų programą nebuvo registruotas nė vienas SAM inicijuotas įstatymo projektas. Tai yra beprecedentis atvejis. Kodėl taip įvyko?

13. Viename iš savo interviu teigėte, kad perteklinis mirtingumas pandemijos sąlygomis yra nulemtas blogos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės. Ar jums neatrodo nelogiška tą būklę ir toliau bloginti palaikant alkoholio kontrolės prieinamumo didinimą? Ką jūs, kaip ministras, padarėte per tuos metus, kad būtų skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, būtų vykdoma rūkymo prevencija?

14. Kaip vertinate faktą, jog visuomenės nuomonės apklausos rodo jus esant vienu nepopuliariausiu ir vienu labiausiai nemėgstamu šios Vyriausybės ministru? Kaip, jūsų nuomone, tai įtakoja gyventojų pasitikėjimą Vyriausybės sprendimais COVID-19 valdymo srityje?

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip jūs įsivaizduojate tolimesnį savo darbą ir kokių turite planų valdant COVID-19 pandemiją, sprendžiant pablogėjusią visuomenės sveikatos situaciją, pagerinant lėtinių ligų statistiką ir bendrą sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą“, – rašoma A. Verygos socialinio tinklo paskyroje.

Kaip skelbta antradienio popietę, Seimo opozicija surinko parašus po interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui. „Surinkome 43 parašus ir registravome (interpeliacijos tekstą – BNS) Seimo posėdžių sekretoriate“, – BNS sakė interpeliacijos iniciatorių „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją premjerui ar ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.

Pasak A. Norkienės, interpeliacijos iniciatyvą pasirašė visų opozicinių frakcijų parlamente atstovai. „Siūlėme tik opozicinių frakcijų atstovams“, – teigė ji.