„Pati idėja tikrai yra įdomi, tačiau svarbu, kad ji būtų teisingai interpretuojama. Jeigu yra interpretuojama kaip tam tikras pakaitalas NATO veiksmams, NATO tikslams, NATO gynybos planams, tai tada požiūris būtų tikrai negatyvus“, – Prezidentūros paviešintame vaizdo įraše iš Kipro ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovas.
„Tačiau jeigu tai yra mūsų ambicijos, Europos Sąjungos ambicijos vaidinti didesnį vaidmenį NATO organizacijoje kaip sudėtinei daliai, tada be jokios abejonės tokias iniciatyvas reikėtų remti“, – teigė jis.
„Euractiv“ leidinys praėjusią savaitę skelbė, kad A. Kubilius pasiūlė naują tarpvyriausybinę Europos sutartį, skirtą sukurti gynybos sąjungą ir pasiruošti Bendrijai, jei JAV nukreips dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Pati idėja tikrai yra įdomi, tačiau svarbu, kad ji būtų teisingai interpretuojama.
A. Kubilius svarstė, ar dabartinės ES sutartys yra tinkamos paremti ES šalių siekį kurti „gynybos sąjungą“. Jis teigė, kad prie tokios sutarties galėtų prisijungti ir Bendrijai nepriklausančios valstybės – Jungtinė Karalystė, Ukraina, Norvegija.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva iki šiol prisidėjo prie naujųjų ES gynybos iniciatyvų, prie kurių dirba A. Kubilius.
„Tai yra ir veiksmų planas iki 2030-ųjų, ir dronų gynybos sienos, ir išorinės Europos Sąjungos sienos programos. Visi šitie pilotiniai projektai turėtų būti įgyvendinti, kadangi laikas nelaukia ir tikrai mums ir šiandien tenka kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kurias mums kelia nedraugiškos rytinės valstybės“, – sakė prezidentas.
Kaip rašė BNS, sausį A. Kubilius taip pat teigė, kad ES šalys turėtų apsvarstyti, ar sukurti jungtines karines pajėgas, kurios galiausiai galėtų pakeisti JAV karius Europoje.
Jis iškėlė idėją sukurti „galingas, nuolatines 100 tūkst. karių Europos karines pajėgas“ kaip galimą variantą geriau apsaugoti Senąjį žemyną.
(be temos)
(be temos)
(be temos)