Kai opozicija ir protestuotojai palietė Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus konstitucinių galių klausimą, šis atsakė pilna jėga. Už jėgos struktūrų, ėmusių žudyti protestuotojus, kontrolę atsakingu jis paskyrė savo sūnų, taigi ant kortos pastatė viską, LRT radijui komentavo politologai  Laurynas Kasčiūnas ir Alvydas Medalinskas.

Savaitės pradžioje Ukrainos protestuotojai patys praardė barikadas ir leido automobilių eismą pro Maidaną, atlaisvinti užimti pastatai ir įsigaliojo amnestija suimtiems protestuotojams. Tačiau jau po poros dienų situacija apsivertė aukštyn kojomis.

„Nes buvo paliestas pats svarbiausias klausimas – ar prezidentas, jo šeima, jo aplinka išlaikys valstybėje tokią galią, kokią turi. O Ukrainoje prezidentas turi ypatingas galias. V. Janukovyčius, atėjęs į valdžią 2010 m., pareikalavo, kad Konstitucinis teismas, kuriam jis turi įtakos, peržiūrėtų konstituciją, kurioje prezidento galios buvo susilpnintos, – LRT radijui sakė Mykolo Romerio universiteto lektorius A. Medalinskas. – Konstitucinis teismas pasakė, kad prezidento galios yra pernelyg sumažintos, ir jam buvo grąžintos tos pačios galios, kurias turėjo prezidentas Kučma – tas, dėl kurio kilo Oranžinė revoliucija 2004 m.

Pasak A. Medalinsko, paskirdamas savo sūnų štabo, kontroliuojančio saugumo pajėgas šalyje, vadovu, V. Janukovyčius pademonstravo, kad nebegali pasitikėti savo partija.

Vis atsiranda, kad įpila žibalo

Pasak politologo Lauryno Kasčiūno, per pastaruosius protesto mėnesius kiekvieną kartą rimstant situacijai vis nutikdavo kas nors, kas vėl išprovokuodavo paaštrėjimą.

„Mes matėme, kad kai tik artėdavo prie tam tikro išsisprendimo, vis atsirasdavo, kad įpils žibalo į ugnį. Prisiminkime žurnalistės sumušimą, po to opozicijos vieno iš lyderių [Jurijaus] Lucenko sumušimą. Iš esmės su gramatinėm klaidom iš Rusijos perkopijuoti įstatymai dėl susirinkimų laisvių apribojimų“, – sako L. Kasčiūnas.

Pasak jo, antradienį Ukrainoje buvo tikimasi kokio nors – bent jau kompromisinio – sprendimo.

„Nebuvo susitarta, žmonės vėl nusivylė, prasidėjo provokacijos ir visa tai įgavo naują pagreitį“, – sako politologas.

Jis svarsto, kad stambaus verslo atstovai, kurie turi įtakos Aukščiausioje Radoje ir buvo pasirengę ieškoti kompromiso, nerado susitarimo su V. Janukovyčiaus šeima.

„V. Janukovyčius galutinai pastatė visas savo kortas ant sūnaus, ant savo šeimos, žlugo susitarimas, ir galų gale visi suprato, kad viskas vėl gali persikelti į gatves“, – sako L. Kasčiūnas.

Vakarai jau nebegali laukti

A. Medalinsko teigimu, Rusija, dalimis duodanti V. Janukovyčiui sutartus milijardus, iš tikisi būtent kieto situacijos suvaldymo, įskaitant ir nepaprastosios padėties įvedimą. Kremlius taip pat turi ir „planą B“.

„Prezidento Vladimiro Putino buvęs patarėjas Andrejus Ilarionovas aiškiai įvardino Rusijos planą Ukrainos atžvilgiu. Pirma, aišku, pagal galimybes įveda ypatingąją padėtį ir ima kontroliuoti padėtį šalyje, bet jei tai nepavyksta, tai bent jau daro įtaką Luganskui, Doneckui, Krymui, kur gal net ir Rusija gali įvesti savo pajėgas, jei ten kiltų problemų rusakalbiams, kaip jie sako, gyventojams“, – sako MRU politologas.

Jo teigimu, tai yra Ukrainos padalinimo planas.

Tuo metu L. Kasčiūnas teigia, kad Vakarai turėtų nedelsiant imtis tikslinių sankcijų prieš V. Janukovyčių ir už protestų aukas atsakingus Ukrainos pareigūnus. Tai būtų vienas iš trijų situacijos normalizavimo ramsčių.

„Penki buvę JAV ambasadoriai Ukrainoje savo laiške pasiūlė, kad V. Janukovyčius į saugumo tarnybų kontrolę įsileistų opozicijos žmonių. Tai galėtų sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir neleistų saugumo tarnybų savivalės, – sako L. Kasčiūnas. – Sankcijos, sprendimas dėl opozicijos įsileidimo į Ukrainos saugumo tarnybų kontrolę ir Vakarų finansinė parama arba bent jos planavimas galėtų sudaryti postūmį realiems pasikeitimams“.