„Modeliuojamos situacijos, net ir įvairiausiais kritiniais atvejais Lietuvos vartotojų be elektros nepaliks“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.
Pasak energetikos viceministro Arnoldo Pikžirnio, nėra tokio scenarijaus, kad Lietuva liktų be elektros.
„Mes įvertinome visus scenarijus, netgi darbą be jokių jungčių. Tai tikrai tie rezervai yra įvertinti, scenarijai A, B, C, D ir toliau yra sudėlioti“, – kalbėjo viceministras.
„Nepaisant bet kokių provokacijų, kurios galėtų įvykti, incidentų, atsijungimas nuo BRELL – rusiškos elektros tinklų – yra neišvengiamas ir jis įvyks lygiai už mėnesio“, – pridūrė jis.
Anot A. Pikžirnio, jau yra sudėlioti visi prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų vasario pradžioje scenarijai.
Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė keliais mėnesiais paankstinti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektų Alytuje apsaugos perdavimą Viešojo saugumo tarnybai (VST). Dabar juos saugo privati saugos tarnyba.
Kalėdų dieną, kaip įtariama, diversijos metu buvo sugadintas povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją. Be to, žalos padaryta ir keturiems kitiems telekomunikacijų kabeliams tame pačiame regione.
Diversija įtariamas tanklaivis „Eagle S“ galimai priklauso vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui. Tai reiškia, kad juo, apeinat Maskvai taikomas sankcijas, gabenama rusiška nafta ir jos produktai.
Incidentai Suomijos įlankoje įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.
Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalių dalis.
Vasario 8 dieną trys Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos ir atliks bendrą izoliuoto darbo bandymą. Jau kitą dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais.
Premjeras: į patruliavimo misijas Baltijos jūroje galėtų įsitraukti ir pasieniečiai
Ministras pirmininkas sako, kad į patruliavimo misijas Baltijos jūroje galėtų įsitraukti ir pasieniečiai.
„Yra diskusijų, idėjų ne tik NATO formate, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos formate įsitraukti į patruliavimo misijas, nes, galų gale, ir suomių pusėje veiksmus atlieka ne kariuomenė, o sienos apsaugos arba taip vadinamos policinės tarnybos“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras.
Anot Suomijos žiniasklaidos, NATO savaitės pabaigoje dislokuos iki dešimties laivų ypatingos svarbos infrastruktūrai Baltijos jūroje saugoti.
Skelbiama, kad infrastruktūrą saugos NATO laivai, jau esantys Baltijos jūroje, ir specialiai šiai misijai siunčiami laivai. Atgrasymo ir patruliavimo misija povandeninių elektros ir telekomunikacijų kabelių rajonuose turėtų trukti iki balandžio.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuva prisideda prie šios NATO misijos saugant kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, tačiau skiriamų pajėgumų nenurodo.
Šios misijos prireikė Baltijos jūroje fiksavus incidentus, kuomet buvo nutraukti povandeniniai kabeliai.
Ekspertai ir politikai sako, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalių dalis.
(be temos)
(be temos)