Vietoje susisiekimo ministro Roko Masiulio buvo paskirtas Lenkų rinkimų akcijos atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoje Eimučio Misiūno tapo taip pat Lietuvos lenkų atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė, o Žemės ūkio ministerijoje Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.

Ministrų kabinetas atnaujintas dėl valdančiosios koalicijos liepos pradžioje sutarus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai.

G. Nausėda žurnalistams sakė, kad Vyriausybės tikslas yra „užtikrinti skaidrią ir tęstinę veiklą“.

Jis pabrėžė besitikintis 2016 metų Seimo rinkimų pažadų įgyvendinimo, nors ir artėja kiti 2020 metais vyksiantys rinkimai.

„Taip pat – ir kad valstybėje būtų ne tik stabilumas, bet ir noras reformas atlikti iki galo, ypač tas, kurios jau yra įpusėjusios“, – teigė šalies vadovas.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad suformavus Vyriausybę „galbūt nuvylėme tuos, kurie tikėjosi skandalų, chaoso, intrigų įvairiausių“.

Pasak jo, patvirtintas kabinetas yra geriausias, kokį buvo įmanoma turėti.

„Aš tikiuosi, kad tas Vyriausybės ir prezidento bendradarbiavimas ir ateityje bus toks pats glaudus, sklandus ir efektyvus“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Lieka dirbti būrys ministrų

Vyriausybėje lieka dirbti ligšioliniai „valstiečių“ deleguoti ministrai: aplinkos – Kęstutis Mažeika, energetikos – Žygimantas Vaičiūnas, finansų – Vilius Šapoka, krašto apsaugos – Raimundas Karoblis, kultūros – Mindaugas Kvietkauskas, socialinės apsaugos ir darbo – Linas Kukuraitis, sveikatos apsaugos - Aurelijus Veryga, švietimo, mokslo ir sporto – Algirdas Monkevičius, teisingumo – Elvinas Jankevičius.

Niekam nekils jokių abejonių, ar nėra mėginama išvengti politinių procedūrų. Viskas atliekama skaidriai, aiškiai, pagal iš anksto nustatytus principus ir aš manau, kad tai taip pat yra labai sveikintina.

Taip pat pareigose lieka „socialdarbiečių“ deleguotas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kol kas ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas eis ir į eurokomisarus siūlomas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius.

Pasikeitus daugiau nei vienam ministrui, Vyriausybė turės pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

Pasak šalies vadovo, tokiu keliu nuspręsta eiti siekiant skaidraus kabineto suformavimo.

„Niekam nekils jokių abejonių, ar nėra mėginama išvengti politinių procedūrų. Viskas atliekama skaidriai, aiškiai, pagal iš anksto nustatytus principus ir aš manau, kad tai taip pat yra labai sveikintina“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, visus kandidatus į ministrus patikrino specialiosios tarnybos.

„Tvarkiečiams“ – Sinkevičiaus postas?

S. Skvernelis premjeru vėl buvo paskirtas liepos pabaigoje po įgaliojimų grąžinimo procedūros. Ankstesnius pažadus atsistatydinti, jei nepateks į prezidento rinkimų antrąjį turą, premjeras pavadino emociniu sprendimu.

Pagal koalicinį susitarimą, „socialdarbiečiams“ priklauso užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrų portfeliai, Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų pozicijos.

Pagal sutartį „tvarkiečiams“ atiteko krašto apsaugos ministro postas, tačiau palikus R. Karoblį partija reikalauja naujo portfelio.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neatmetė galimybės „tvarkiečių“ atstovą vėliau skirti į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kai V. Sinkevičius išvyks į Europos Komisiją, rašė portalas 15min.lt.

Premjeras pareiškė, kad „ministrų pozicijos nėra paslauga ar prekė“.

„Kada bus aktualu ieškoti naujo kandidato į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai darysiu tai, kas yra numatyta Konstitucijoje – tą sprendimą derinsiu ir su Respublikos prezidentu“, – teigė S. Skvernelis.

Jeigu V. Sinkevičius bus paskirtas eurokomisaru, jis į Briuselį išvyks dirbti lapkritį.

Džiaugiasi moterimi Vyriausybėje

G.  Nausėda džiaugiasi, kad naujoje Vyriausybėje į ministres pretenduoja viena moteris, tačiau sako, kad jų galėjo būti ir daugiau.

Trečiadienį patvirtinęs premjero Sauliaus Skvernelio teiktą naujos sudėties Vyriausybę, G. Nausėda teigė, kad Vyriausybėje „galėjo būti ir daugiau moterų“. Jis užsiminė, jog svarstyta ir dar viena kandidatūra be pretendentės į vidaus reikalų ministres Ritos Tamašunienės.

„Viena iš kandidačių, kurią aš svarsčiau į kito ministro poziciją dėl asmeninių priežasčių tiesiog spontaniškai buvo priversta atsitraukti. Šiek tiek apmaudu dėl to. Nesakysiu, kokia tai pavardė. Galimas dalykas, kad žmogus užims tas pareigas kažkada ateityje“, – tikino prezidentas.

Jis teigiamai vertino R. Tamašunienės politinę patirtį, tai, jog ji vadovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime bei turi „pakankamai patirties imtis galbūt jai ir kiek naujos veiklos“.

„Didžiausią dėmesį skiriu, kad pretendentai būtų lojalūs Lietuvos valstybei, turėtų tam tikrą politinę patirtį, žinoma, gebėtų užtikrinti tam tikrą lankstumą, gebėtų prisiderinti prie tam tikrų reikalavimų, kuriuos kelia konkretaus ministro pozicija. Tikiuosi, kad R. Tamašunienei pavyks su šiais iššūkiais susidoroti“, – tvirtino G. Nausėda.

S. Skvernelis priminė, kad 17-oje jo vadovautoje Vyriausybėje buvo trys moterys ministrės, nors pernai gruodį pareigas palikus tuometinei švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei bei kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, ministrų kabinete liko vien vyrai.

„Dėl įvairių priežasčių buvo tarpas, kai jų nebuvo, dabar vėl yra ir aš tuo džiaugiuosi“, – sakė S. Skvernelis.

Vadovaujantis Konstitucija, pasikeitus daugiau nei pusei ministrų, naujoji Vyriausybė darbą pradės tik gavusi pritarimą programai Seime.

Gegužę prezidento rinkimus laimėjęs Gitanas Nausėda tuomet tvirtino, jog Vyriausybėje norėtų matyti bent trečdalį moterų.

Kovą skelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, atspindinčioje ministrių moterų skaičių šalių Vyriausybėse, Lietuva su dar dešimčia pasaulio valstybių atsidūrė paskutinėje vietoje.