Anot S. Skvernelio, Macikai minėjimui pasirinkti ne atsitiktinai.

„Macikų lageriai – ypatinga skaudžios mūsų istorijos vieta, palikusi gilų randą Lietuvos ir daugelio kitų šalių žmonių atmintyje. Čia veikė dviejų brutalių režimų lageriai, o apie karo belaisvių stovykloje vykusius žiaurumus ilgus metus buvo nutylima, bandoma juos tiesiog ištrinti“, – minėjimo išvakarėse teigė parlamento vadovas.

Minėjime bei Šv. Mišiose už Antrojo pasaulinio karo aukas Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje dalyvaus ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Macikuose 15 metų veikė nacių ir sovietų totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą. Čia kalėjo daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai.

1941–1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag Luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai.

1944–1946 metais sovietai lageryje kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus.

Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais okupacinė sovietų valdžia įsteigė Gulago Šilutės (Macikų) lagerį, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami Lietuvos piliečiai, tarp jų dvasininkai, kultūros ir švietimo sričių atstovai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo nužudytos – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 tūkst. įvairių tautybių žmonių.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Pasak parlamento vadovo, istorinė atmintis yra būtina, kad praeities klaidos nepasikartotų.

„Šiandien, kai pasaulyje vėl kalbama apie galią vietoj teisės, kai vėl matome karo grėsmę, prievartą, apsimestinius „taikos“ susitarimus, dėl kurių kenčia paprasti civiliai, mes privalome ne tik įamžinti istorinę atmintį, bet ir atiduoti deramą pagarbą totalitarinių režimų aukoms“, – sako S. Skvernelis.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, Antrojo pasaulinio karo aukos bus pagerbtos ir Vilniuje, Panerių memoriale. Sostinėje, prie Taraso Ševčenkos paminklo, taip pat bus kviečiama atminti žuvusius Ukrainoje.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.